Grenlandijos eskimai taip pat trokšta atsiskirti

Daugiau kaip 75 proc. Grenlandijos gyventojų antradienį vykusiame referendume pasisakė už platesnę savivaldą, ir jau kitais metais ši Danijos Karalystės teritorija galės savarankiškai tvarkyti savo gamtos išteklius. Speciali 2004 m. sukurta Danijos ir Grenlandijos komisija nusprendė, kad pagal referendumo rezultatus nuo kitų metų birželio 21 d. – nacionalinės didžiausios pasaulyje „žaliosios žemės“ šventės – iš pradžių visos pajamos už gamtos išteklius, o vėliau pusė jų pateks į autonomijos iždą.

Tiesą sakant, šios didžiulės salos, į kurią tilptų šešios Vokietijos, gelmių turtai tik numanomi ir pramoniniu būdu neeksploatuojami. Autonomija beveik pusę pajamų gauna iš žvejybos, kitą dalį – iš turizmo. Atvykusiems romantikos mėgėjams labai jau norisi praleisti laiką karštų geizerių ir amžinų ledynų apsuptyje. Continue reading…

H.Chavezui tankų išvesti neprireikė…

Sekmadienį Venesueloje vyko regioniniai ir municipaliniai rinkimai, kuriuose prezidento Hugo Chavezo Vieningosios socialistinės partijos šalininkai pasiekė pergalę 17 iš 22 valstijų. Kita vertus, pozicijas sustiprino ir opozicija, kuri, pavyzdžiui, iškovojo šalies sostinės Karakaso mero postą ir nugalėjo Sulijos valstijoje, kurioje Rusija statys pirmąją Venesueloje atominę jėgainę.

Pats prezidentas naktinėje televizijos laidoje socialistų laimėjimą įvertino kaip „bolivariškojo socializmo“ kūrimo tąsą. Jis pabrėžė, kad nugalėtojai pripažino opozicijos pergalę penkiose valstijose, o paskui retoriškai paklausė: „Kas po to gali pasakyti, kad Venesueloje viešpatauja diktatūra?“ Continue reading…

B.Obama į komandą renkasi moteris

Išrinktasis Amerikos prezidentas Barackas Obama skuba formuoti savo komandą, kurią jis ketina paskelbti iškart po lapkričio 27-osios – Padėkos dienos. Atrodo, kad pirmenybę jis atiduoda moterims. Jos įtakingos, turtingos ir paprastai susijusios su dvi kadencijas prezidentu išbuvusio Billo Clintono aplinka. Kandidatės yra maždaug bendraamžės su prezidentu.

Manoma, kad Arizonos gubernatorė Jannet Napolitano, kuriai kitą savaitę sukaks 51-ri, užims vienos svarbiausių po Rugsėjo 11-osios sukurtų žinybų Nacionalinio saugumo ministerijos vadovės postą. Ji buvo federalinė prokurorė ir palaikė glaudžius ryšius su Clintonų šeima, tačiau viena pirmųjų iš demokratų lyderių perėjo į Baracko Obamos flangą. Garsią advokatę remia ir Johnas McCainas, kurio dukters Sidney bylos dėl skausmą malšinančių vaistų vagystės prokurorė nepateikė antram tyrimui. Continue reading…

Piratavimas: kaip žemėje, taip ir vandenyje…

Somalio piratai toliau siautėja Adeno įlankoje, užgrobdami užsienio krovininius laivus ir reikalaudami milžiniškų išpirkų. Tarptautinė visuomenė kol kas tik ketina imtis bendrų veiksmų pažaboti šią naujojo amžiaus terorizmo atmainą. Nors nukenčia ir piratų kateriai (indų fregata „Tabar“ trečiadienio rytą nuskandino vieną jų laivą), per pastarąsias dvi dienas jūrų banditai užgrobė tris sausakrūvius laivus, iki šiol jie laiko užėmę didžiulį naftovežį „Sirius Star“, kurio talpose yra naftos už 100 mln. dolerių. Kaip pranešė „Reuters“, šis grobikiškas aktas trumpam iki 58 dol. už barelį pakėlė naftos kainas.

Nuo sausio Adeno įlankoje užfiksuoti 95 piratų užpuolimai ir 39-ių laivų užgrobimo atvejai. Iki šiol jie turi užgrobę apie 12 laivų, tarp kurių yra ir Ukrainos sausakrūvis „Faina“, bei apie 250 įkaitų. Vidutiniška išpirkos suma už vieną laivą sudaro apie 2 mln. dolerių. Maždaug 10 pasaulio valstybių yra pareiškę norą dalyvauti sutramdant piratus, tačiau patruliavimas didžiulėje maždaug 2,6 mln. kv. km zonoje palei Afrikos pakrantę yra neveiksmingas. Maži, judrūs ir greiti piratų kateriai, gerai apginkluotos ir puikiai vietinį reljefą žinančios jų komandos zuja prie intensyvių tarptautinių laivų maršrutų ir juos užpuldinėja. Continue reading…

Savaitės pjūvis 2008-11-21 (video)

Būsimoji Vyriausybė gynybos reikmėms planuoja skirti 42 mln. litų mažiau, negu prašė Gedimino Kirkilo Vyriausybė, nors tai vis tiek 19 milijonų daugiau negu pernai. Ar šiomis krizės sąlygomis tai nesusilpnins mūsų ginkluotųjų pajėgų? Toks klausimas šventės išvakarėse pateikiamas Seimo narei ir būsimajai Krašto apsaugos ministrei Rasai Juknevičienei.

Stebint naujojo Seimo pirmojo naktinio posėdžio spektaklį, kilo klausimas: ar tai ne ženklas, kad šis parlamentas dar labiau sukompromituos tautos išrinktųjų vardą, kad vietoj efektyvios įstatymų priėmimo veiklos jis virs balaganu, o valdančioji koalicija iširs iki pirmo bulviasodžio? Apie tai bus kalbamasi su Žinių radijo apžvalgininku Aurimu Peredniu.

Praėjo 75-ri metai nuo tos dienas, kai Stalinas savo įsaku pradėjo baisų susidorojimą su ukrainiečiais – Didįjį badmetį, arba Holodomorą. Visą šią savaitę Ukrainoje vyksta renginiai tų laikų aukoms atminti, į kuriuos išvyksta ir Lietuvos Prezidentas V.Adamkus. Apie tai – laidos autoriaus Česlovo Iškausko komentaras.

Žiūrėkite!!!

Savaitės pjūvis 2008-11-14 (video)

Nemažą visuomenės susidomėjimą sukėlė valdančiosios koalicijos ketinimai radikaliai reformuoti mokesčių sistemą. Kokį poveikį šie pakeitimai turės žmonėms, verslui ir valstybei? Apie tai pokalbis su „Penkių kontinentų” atstovu Martynu Žilioniu.

Ne paslaptis, kad apie siautėjančią krizę žmonės žino nedaug, dažniausiai tenkinasi gandais, nuogirdomis, nuojautomis ir tuo, ką pasako oficialūs asmenys, politikai, bankų vadovai, ekspertai. Todėl problema išlieka: ar sakyti tiesą krizės sąlygomis? Šia tema kalbėjomės su Lietuvos psichologų sąjungos prezidentu Robertu Povilaičiu.

Ir vėl Lietuva liko vieniša… Tokiai skeptikų išvadai galima pritarti: mūsų šalis vienintelė iš 27 Europos Sąjungos valstybių balsavo prieš atnaujinamas Bendrijos ir Rusijos derybas dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties, kuri baigėsi dar praėjusių metų gruodį. Mūsų komentare – politikos apžvalgininko ir laidos autoriaus Česlovo Iškausko pastabos.

Žiūrėkite!!!

Ar Somalio piratai pasieks Nemuną?

Pasaulis turi naują galvos skausmą – piratavimą. Šiemet jis ypač išplito prie vakarinių Afrikos krantų – Somalio ir Afrikos kyšulio rajone. Čia driekiasi svarbūs jūrų prekybos keliai. Tai štai nuo šių metų sausio Adeno įlankoje ir prie Somalio krantų buvo užpulti 94 laivai. Iš jų 38 buvo pagrobti, o piratai iki šiol laiko apie 17 laivų ir daugiau negu 250 įgulų narių.

Vien tik per pastarąją parą piratai užgrobė tris didelius sausakrūvius laivus. Prieš tai jų grobiu tapo su Saudo Arabijos vėliava plaukęs naftovežis „Sirius Star“, plukdęs žaliavos, kurios vertė – 100 mln. dolerių. Grobikai reikalauja 5 mln. dolerių išpirkos.

Vis dėlto iš pradžių patyrinėkime piratavimo ištakas. Lotyniškai „pirata“, graikiškai „peirates, peiran“ reiškia „bandyti, tyrinėti“, todėl kai kurie tyrinėtojai teigia, kad piratai buvo lyg ir savotiški senovės laikų bandytojai, tyrinėtojai, atradėjai, laisvai samdomi „laimės ieškotojai“. Tik dabar žodis „piratas“ įgijo smerkiamąją reikšmę, o senovėje tai buvo toks pat lygiateisis jūreivis, kaip ir visi kiti. Labai dažnai valstybės, kilus jūrų karui, kviesdavo pagalbon piratus. Karo ugnims užgesus, juos taip pat įnirtingai keikdavo, kaip anksčiau laimindavo, o ir patys piratai nelikdavo skolingi. Progai pasitaikius, stropiai, kaip ir priešų, plėšdavo juos remiančios valstybės laivus. Continue reading…

Holodomoras: atstumas tarp valstybių didėja

Visa ši savaitė Ukrainoje skirta Didžiajam badmečiui (holodomorui) pažymėti. Nuo lapkričio 17-osios šalyje vyksta renginiai 1932–1933 m. sovietinio genocido prieš ukrainiečių tautą 75-mečiui paminėti. Prezidentas Viktoras Juščenka paragino, kad „visi, kurie neabejingi užuojautai ir teisingumui, kurie siekia gėrio pergalės prieš blogį, lapkričio 22 dieną uždegtų žvakę žuvusiųjų atminimui“.

Holodomoro paminėjimo renginiuose dalyvaus apie pusę šimto užsienio valstybių delegacijų, tarp jų – ir Lietuvos.

Skirtinga istorijos traktuotė

19321933 m. Ukrainoje vykęs ir apie 17 mėnesių trukęs Didysis badmetis apėmė beveik visą dabartinės Ukrainos teritoriją. Milijonai žmonių tapo gamtos stichijos ir bado, dirbtinai sovietų valdžios pagilinto nusavinant maisto produktus, žemės ūkio produkciją, aukomis. Jų skaičius gali siekti 6 mln., kitais skaičiavimais – nuo 7 iki 10 mln. žmonių. Holodomoras savo viršūnę pasiekė 1933-iųjų pavasarį. Istorikų vertinimu, tuomet Ukrainoje kas minutę iš bado mirdavo 17 žmonių, tūkstantis kas valandą, 25 tūkstančiai – kas dieną. Labiausiai badmečiu kentėjo vaikai 1933 m. rugsėjo mėnesį į mokyklų suolus neatsisėdo beveik du trečdaliai mokinių. Geografiniu požiūriu badmetis daugiausia apėmė buvusias Charkovo ir Kijevo sritis visą dabartinės Ukrainos centrą, pietus, šiaurę ir rytus. Čia žmonių mirtingumas įprastinį vidurkį viršijo 910 kartų. Bado išvengė tik dabartinės vakarų Ukrainos, tuo metu įėjusios į Lenkijos sudėtį, gyventojai. Continue reading…

Derybos dėl krizės Kaukaze vėl pasmerktos

Krizės Kaukaze sureguliavimo procesas pateko į labai prieštaringą padėtį, kurią Vakarų spauda vadina beviltiška. Vis dėlto antradienį ir trečiadienį Ženevoje rengiamas antras derybų raundas šiai problemai spręsti. Spalio 15 d. įvykęs pirmasis susitikimas parodė, kad šalims sunku net susėsti prie derybų stalo, o ką jau kalbėti apie rezultatyvų darbą. Tuomet Rusija reikalavo, kad tarp derybininkų lygiomis teisėmis dalyvautų ir Pietų Osetijos bei Abchazijos atstovai, tačiau susitikimo organizatoriai jiems suteikė tik ekspertų statusą. Tuomet šių separatinių respublikų delegacijos pakilo nuo stalo ir išėjo, o Rusijos atstovai pareiškė, kad be jų dialogas su Gruzija neįmanomas.

Antrame derybų raunde šių dviejų, kol kas tik Rusijos ir Nikaragvos pripažintų, respublikų atstovai dalyvaus lygiomis teisėmis, bet po praėjusio penktadienio sukurta paradoksali padėtis. Continue reading…

Rusų žvejyba tarptautiniuose vandenyse

Paneigusio kalbas apie tai, kad rengia dirvą užleisti prezidento postą Vladimirui Putinui, Rusijos vadovo Dmitrijaus Medvedevo savaitgalio kelionė į Prancūziją ir Jungtines Valstijas nepaprastai svarbi pirmiausia jam pačiam.

Penktadienį Rusijos ir ES viršūnių susitikime Nicoje duotas signalas deryboms dėl Partnerystės ir bendradarbiavimo sutarties atnaujinimo. Ji baigė galioti pernai gruodį, tačiau metams buvo pratęsta. Ar tai bus padaryta, didžiulių abejonių kėlė Rusijos invazija į Gruziją rugpjūtį ir po to kilusi pasipiktinimo Maskva banga. Galų gale protestai atlėgo, kai Briuselis paskelbė, kad Rusija įvykdė Nicolas Sarkozy ir D. Medvedevo plano reikalavimus. Iš 27 ES narių taip nemanė dvi šalys – Lietuva ir Lenkija, tačiau jų prieštaravimo niekas negirdėjo, kol galų gale bjauriuoju ančiuku Bendrijoje beliko Lietuva.

Taigi Nicoje vyravo pakili nuotaika, ir to, kad Maskva ne iki galo įvykdė Kaukazo krizės sureguliavimo plano reikalavimus, niekas ir nepriminė. Svarbu, kad Rusija po ilgų diskusijų išplėš naują strateginės partnerystės sutartį, kuri Maskvai ypač naudinga siautėjančios finansų krizės sąlygomis. Ji ne mažiau reikalinga ir Vakarams, kurie vis labiau atsiduoda vulgariajam pragmatizmui: demokratinės vertybės nieko vertos, kai reikia pigių dujų ir naftos. V. Putinas ir toliau manipuliuoja šia priklausomybe. Antai jis vėl klausia Europos valstybių, ar joms reikalingas dujotiekis Baltijos jūros dugnu… Continue reading…