Apginant Antaną Smetoną

Prabėgusi savaitė nebuvo kuo nors ypatinga, jeigu ne pasibaigęs spalvingas pasaulio futbolo čempionatas, prasidėjusi šventinė apsipirkimo karštligė, teberusenantys politiniai skandaliukai. Tiesa, ukrainiečiams tai toks pat tragiškas metas: rusai toliau naikina jų miestus, žudo nekaltus žmones, griauna gyvybiškai svarbius infrastruktūros objektus, o Vakarai, grimztantys į kalėdinį fejerverkų svaigulį, sotaus senolio H. Kissingerio stiliumi postringauja apie būtinas Ukrainos ir Rusijos taikos derybas. Continue reading…

Smetonos perversmas ir „tvirtos rankos“ poreikis

Artėjant 96-osioms „smetoninio“ 1926-ųjų perversmo metinėms, netyla ginčai, kas gi paskatino Antaną Smetoną pučui: jo paties autoritarinės ambicijos ar vidinės bei išorinės aplinkybės, pavyzdžiui, kairiųjų stiprėjimas. Taip pat ginčijamasi, ar iškilus grėsmėms, šiandien mums nereikia „kietos rankos“ valdymo. Visuomenėje svarstant šios asmenybės įamžinimo klausimą, nesutaria ir Seimas. Skaitytojui siūlome prieš devynerius metus skelbtą, bet karo Ukrainoje fone naujų spalvų įgavusį kiek paredaguotą straipsnį „Ką davė Lietuvai Smetonos diktatūra?“. Tiesa, šis klausimas buvo užduotas tuomet, kai dar nebuvo taip įsisiautėjęs Rusijos agresorius…

Continue reading…

Nuodingas „Dožd“ lietus

Televizijos mes žiūrime tikrai daug. Kartu su internetu mus užplūsta tiek informacijos, kad joje gali paskęsti, o kartais – ir neišsiropšti. Papuolę į visokių melagienų, nepatikrintų faktų, gandų ir tiesiog juodos propagandos akivarą, mes pradedame tikėti, kad visi rusai – geri žmonės, tik va Putinas per daug užsimojo; kad mobilizuotieji į karą – nekalti vargšai vaikinai ir jiems reikia padėti; kad vis dėl to Vakarai neturėtų tiekti Ukrainai ginklų, tada galėtume sėsti ir už derybų stalo… Continue reading…

Ar mokysimės rusų kalbos?

Vargu ar bereikia kam nors aiškinti, kad kalba – ne tik puiki bendravimo priemonė, bet ji yra ir tautų sambūvio, geopolitinio stabilumo bei – nevengsiu šio pompastišku tapusio žodžio – taikos pasaulyje garantas. Šiaip jau kalba, kokia ji bebūtų, nėra politinių žaidimų instrumentas. Bet laikai keičiasi, o ir istoriniu aspektu Lietuva yra patyrusi, ką reiškia jos polonizavimas, rusifikavimas, o naujausiais amžiais – ir „suanglėjimas“. Continue reading…

Skandaliukų pavilioti

Žmonės turi tokį gana šiurkštų, bet iškalbingą posakį: balta duona užpakalį drasko. Jį galima iššifruoti taip: geras sotus gyvenimas kai kuriuos verčia daryti darbus, kurių niekaip nepavadinsi reikalingais ir dorais. Ką aš turiu galvoje? Continue reading…

Rusai ir baltarusiai Lietuvoje: skaudžios tapatybės paieškos (II)

Tautinių mažumų (bendrijų, etninių grupių) sambūvis Lietuvoje niekada nebuvo labai konfliktiškas, tačiau ir ne rožėmis klotas. Per 2022 m. mes jau esame rašę, kad rusų, baltarusių, lenkų ir kitų ne daugumai priklausančių bendruomenių santykiai su valstybe istorijos bėgyje buvo ir skaudūs, ir problematiški. Tačiau visi tyrinėtojai bemaž sutaria, kad Lietuvos valstybė visada buvo tolerantiška joms, o pastarosios savo ruožtu praturtino šios valstybės visuomeninį socialinį gyvenimą. Continue reading…

Kas agresorius ir kas nekaltas avinėlis?

Įtampa Ukrainos fronte tolydžio auga, ir, kaip prognozavo ekspertai, ji – atsitiktinai ar planuotai – persimeta į NATO valstybes. Lapkričio 15 d., kai Balio saloje susitikimą pradėjo G-20 formato šalių lyderiai, rusiška raketa nukrito Lenkijos teritorijoje ir pražudė du žmones. Ar ne taip (nuo provokacijų) prasidėjo anie du pasauliniai karai? Continue reading…

Vilnius miręs, o kaip jis gimė?

Lapkričio pradžioje garsus žurnalistas, fotografijos specialistas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos ir LŽS Senjorų klubo narys Povilas Sigitas Krivickas, su kuriuo keletą metų bendradarbiavome „Žinių radijuje“, o ir šiaip esame panašią kūrybinę vagą varę kolegos, LŽS svetainėje paskelbė įdomų laišką – pasiūlymą Vilniaus miesto vadovams. Trumputis rašinys vadinosi „Kada mirė…Vilnius?“. Žurnalistas nustebęs, kad pačiame Vilniaus istoriniame centre – Katedros aikštėje – stūkso didžiulis akmuo, skirtas mūsų sostinės 650 metų jubiliejui. Continue reading…

Maidanas: kur mes klydome?

XXI-ojo amžiaus barbarai toliau siaubia Ukrainą. Niokoja gimdymo namus, ligonines, miestų infrastruktūrą, energetikos objektus. Putino taktika paprasta: palaužti ukrainiečių stuburą, sukelti žmonių nepasitenkinimą, išvesti juos į gatves, paversti šalį dar vienu, tik jau prorusišku  Maidanu. Continue reading…