Kalbėsime, žinoma, ne apie nuošalų Kėdainių rajone, Krakių seniūnijoje Pašušvyje esantį dabar jau apmirusį Krymo kaimą, kuris, beje, taip pat susijęs su Vytauto į Lietuvą atvežtais Krymo totoriais ir garsiąja Kėdainių sutartimi (keletą šios įdomios sąsajos štrichų rasite straipsnio pabaigoje*). Prieš 19 metų vasario 12-ąją įkurta Krymo autonominė respublika šiomis dienomis paminėjo ir kitą svarbią datą: 1954 m. vasario 19 d. SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas savo sprendimu Pereslavlio sutarties 300-ųjų metinių proga Krymą, kuris neturėjo tiesioginės sienos su Rusija, perdavė Ukrainai. Tai įvyko nepraėjus nė metams po J. Stalino mirties. Dėl šios sutarties galiojimo ir šiandien tebelaužomos ietys. Continue reading…
Žiemos olimpiada Vankuveryje traukia ekstremaliu jėgų išbandymu, bekompromisės kovos įtampa, pagaliau nuostabiomis kalnų panoramomis. Tarsi pats ne minkštoje sofoje priešais televizorių suzmegęs sėdėtum, o skrietum akinančiai baltu sniegu…
Tai kas, kad Lietuva teįstengė į žaidynes pasiųsti tik 6 sportininkus, kai latviai ten delegavo 58-ių sportininkų komandą, estai – 27-ių; kad mūsų laimėjimai tokie kuklūs, jog gali nepilnavertiškumo kompleksiuką įsivaryti; kad mūsų sporto vadai vėl tik rankomis skėsčioti gali… Rusai elgiasi kitaip: pirmomis olimpiados dienomis neiškovoję medalių, jie jau kovo pradžioje Dūmoje išklausys sporto ministro Vitalijaus Mutko ir Olimpinio komiteto vadovo Leonido Tegačiovo ataskaitas. (Beje, gausi ir medaliais pasidabinusi Rusijos rinktinė vasario 28 d. Vankuveryje gali sulaukti paties D.Medvedevo). Gi mes tik pabėdosime: krizė, nepritekliai, trūksta lėšų, silpna žiemos sporto bazė, neugdoma pamaina…Nuoskaudos nurims, ir netrukus pulsime pompastiškai švęsti Nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio – su visais karaliais ir karalienėmis, diktatoriais ir diktatoriukais, prezidentais ir šiaip garbingais ir nelabai pasaulio žmonėmis.
Bet šįkart – apie kitką. Continue reading…
Pošventinėje apžvalginėje laidoje vėl grįžtame prie įprastų politinių ir ekonominių rūpesčių.
Seimo vicepirmininkė Virginija Baltraitienė prognozuoja Vyriausybės krizę ir aiškina, kodėl jai gresia atsistatydinimas.
Statistikos duomenimis, paskutinį 2009 m. ketvirtį labiausiai atsigavo medienos, baldų, guminių ir plastmasinių gaminių eksportas. Laidoje aiškinamės, ar tai pajuto bendros Lietuvos ir Kanados medienos eksporto įmonės vadovas Romas Ramanauskas.
Laidos autoriaus ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentare teigiama, kad, galbūt, žiemos olimpinės žaidynės (šiemet jos vyksta Kanadoje, Vankuveryje) greitai apskritai nebus rengiamos…
Incidentas tarp Lenkijos ir Baltarusijos, kilęs pirmoje vasario pusėje, nuskambėjo toli už šių šalių sienų. Kaip rašė laikraštis „Gazeta Wyborcza“, tai rimtas „testas Europos Sąjungai“, ar ji išlaikys savo narių gynimo egzaminą. Gali būti, kad Europoje atsiranda dar vienas etninės įtampos židinys, kuriam užgesinti prireiks didžiulių pastangų. Continue reading…
Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Rusijos premjero Vladimiro Putino susitikimą Helsinkyje, kuris tęsėsi vos 40 min., iš dalies galima vadinti istoriniu, jeigu istoriją matuosime dekadomis, o ne šimtmečiais. Paskutinį kartą aukščiausiu lygiu „akis į akį“ 2001 m. Maskvoje buvo susitikę tuometinis Rusijos lyderis V.Putinas ir Lietuvos vadovas V.Adamkus.
Trečiadienio pavakario pokalbis – ne to paties lygio politikų, nors daugelis V.Putiną ir D.Medvedevą šiandien sukeičia vietomis, net nelaukdami 2012 m. rinkimų. Continue reading…
Šioje apžvalginėje laidoje su Nepriklausomybės Akto signataru filosofu Romualdu Ozolu kalbamės apie dviejų 20-mečių – po Vasario 16-osios ir po Kovo 11-osios – panašumus bei skirtumus.
Šią savaitę Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) pristatė naują tyrimą apie nedarbo tendencijas ir perspektyvas Lietuvoje. Apie tai interviu su LLRI viceprezidentu Giedriumi Kadziausku.
Laidos autoriaus ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaro tema – ko galima tikėtis iš D. Grybauskaitės ir V. Putino susitikimo Helsinkyje?
JAV ketinimai priešraketinį skydą perkelti iš Lenkijos ir Čekijos toliau nuo Rusijos sienų – į Rumuniją sukėlė tokias pat įnirtingas diskusijas kaip ir ankstesni Vašingtono planai šias raketas ir radarą dislokuoti Rytų Europos šalyse. Aukščiausioji gynimo taryba jau patvirtino šį planą, o Rumunijos prezidentas Traianas Besescu vasario 4-ąją pareiškė, kad jo šalis „pasirengusi vesti derybas su JAV dėl raketų perėmėjų antžeminio bazavimo ir jas dislokuoti iki 2015 metų“. Laikraštis „The New York Times“ pažymi, jog tik gruodį antrajai kadencijai prezidentu perrinktas šalies vadovas paskubėjo skelbti tokį pareiškimą, kad iš susitarimo turėtų daugiau naudos ir tinkamai konkuruotų su savo politiniais oponentais. Continue reading…
Kaliningrade kilusi nepasitenkinimo „stipriu centru“ banga ne juokais išgąsdino Maskvą. Tiesa, per drąsu būtų teigti, kad šiame Rusijos anklave gali įsiliepsnoti „spalvotoji“ revoliucija ar atsirasti separatizmo židinys, kokie įvairiomis dingstimis surusena Tatarstane ar Baškirijoje. Tačiau sausio 30-osios protesto akcija šios buvusios prūsų žemės sostinėje gerokai sunervino Kremlių. Continue reading…
Šioje apžvalginėje laidoje kalbame apie pasiūlymą sugriežtinti parlamentinę Generalinės prokuratūros kontrolę ir pakeisti Prokuratūros įstatymą.
Interviu su pasiūlymo iniciatoriumi Seimo nariu Sauliumi Stoma. Pernai rudenį visose 27-ose Europos Sąjungos valstybėse buvo atliktas standartinis „Eurobarometro“ tyrimas. Lietuvoje taip pat apklausta daugiau kaip 1000 respondentų, kurie išsakė savo nuomonę apie narystę Europos Sąjungoje.
Tyrimo ataskaita neseniai pristatyta Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje. Į mūsų laidą atvyko jos autorius sociologas Mindaugas Degutis.
Politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaro tema – protesto akcijos Kaliningrade ir kituose Rusijos miestuose, kurios kelia didelį nerimą valdančiajai V.Putino partijai „Vieningoji Rusija“.
Gestų kalbos specialistai pataria vengti nurodomųjų gestų. Pavyzdžiui, atkištas ar iškeltas rodomasis pirštas, jau nekalbant apie sugniaužtą kumštį, – tokie signalai suprantami kaip gąsdinimas, agresyvumas ir valdingumas. Psichologai mano, kad tokie gestai rodo ne tik negatyvų požiūrį į pašnekovą, bet ir sukelia susierzinimą: juk žmogui susidaro įspūdis, kad jam nurodinėja ir net grasina. Continue reading…