Švedija iš Čekijos perima pirmininkavimą ES, o Vilnius 1 m. vadovaus regioninei Baltijos jūros šalių tarybai. Žinoma, problemos nevienodo masto: Švedijai reikės stebėti, vertinti ir daryti išvadas dėl pakartotinio Lisabonos sutarties referendumo Airijoje, o lietuviai bandys Kaliningrado sritį ir Baltarusiją įtraukti į Baltijos jūros regiono struktūrą ir spręsti sudėtingus energetikos galvosūkius. Continue reading…
Nedidelė sąsmaukoje tarp Pietų ir Šiaurės Amerikų esanti šalis Hondūras tapo dar viena karinio perversmo auka. Tiesa, su sekmadienį dar pižama vilkinčiu suimtu prezidentu Manueliu Zelaya kariškiai pasielgė humaniškai. Prievartos prieš jį nenaudojo, jo neįkalino, kaip seniai įprasta Lotynų Amerikoje, o skubiai išskraidino į Kosta Riką. Paskui tremtinį Managvoje priglaudė Nikaragvos prezidentas Danielis Ortega. Lėktuvą šiai priverstinei 56 m. Hondūro lyderio kelionei suteikė Venesuelos vadovas Hugo Chavezas. Hondūro sostinėje Tegusigalpoje tūkstančiai ištremtojo prezidento šalininkų išėjo į gatves. Naujasis Hondūro lyderis, buvęs Kongreso pirmininkas 65 m. italų kilmės politikas Robertas Micheletti Bainas sostinėje dviem paroms įvedė komendanto valandą.
Continue reading…
Prieš 15 m. Rusijos pradėtas karas Kaukaze pereina į kitą fazę – terorizmą. Pasauliui tai seniai žinomas kovos būdas, su kuriuo, deja, iki galo susidoroti niekur nepavyksta. Pasikėsinimas į Ingušijos lyderį 45 m. Junusą Beką Jevkurovą, ankstesni išpuoliai Dagestane išplečia tokio nežmoniško pasipriešinimo erdvę. Jis dabar išsiveržia iš santykinai aprimusios Čečėnijos ir ketina virsti antrais praėjusio dešimtmečio Balkanais. Šį palyginimą apžvalgininkai mėgsta dar ir todėl, kad pats Ingušijos prezidentas laikomas konflikto Kosove didvyriu, nes vadovaudamas Rusijos desantininkų junginiui serbų pajėgose prieš pat NATO pajėgų antpuolį 1999 m. užėmė Prištinos oro uostą.
Šįkart „Savaitės pjūvio“ laidoje su dukart ekspremjeru Gediminu Vagnoriumi diskutuosime, ar tikrai ir dėl kokių priežasčių rudenį žlugs A. Kubiliaus Vyriausybė.
Antroji laidos dalis skiriama Tarptautinei kovos su narkomanija dienai (birželio 26). Ta proga žiūrovų laukia pokalbis su Narkotikų kontrolės departamento prie Vyriausybės direktore Audrone Astrauskiene.
O pabaigoje laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas svarstys, ar Rusija netiesiogiai skatina terorizmą Kaukaze.
Naujienų agentūros pranešė, kad Rusijos Šiaurės Kaukazo apygardos Ingušijos Respublikos prezidentas Junusas Bekas Jevkurovas pirmadienį per pasikėsinimą buvo sunkiai sužeistas. Apžvalgininkai daro išvadą, kad šis pasikėsinimas yra dar vienas smūgis Kremliaus viltims atkurti stabilumą Kaukaze. Tai jau trečias Ingušijoje per paskutiniąsias tris savaites nužudytas ar sužeistas aukščiausiojo rango pareigūnas ir ketvirtas šį mėnesį Šiaurės Kaukazo regione. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, kuris pats neseniai grįžo iš Šiaurės Kaukazo, per televiziją pasmerkė šį išpuolį: „Ingušijoje įvyko teroro aktas – bandymas nužudyti Ingušijos prezidentą Junusą Beką Jevkurovą. Tai, žinoma, banditų darbas.“
Didžiausia pasaulyje Grenlandijos sala sekmadienį per nacionalinę Žaliosios žemės šventę žengė dar vieną žingsnį nepriklausomybės nuo Danijos link. Praėjusį lapkritį 75 proc. salos gyventojų balsavo už tai, kad būtų išplėsta autonomija. Dabar oficialia beveik 60 tūkst. gyventojų kalba taps grenlandiečių (inuitų) kalba, priklausanti eskimų-aleutų kalbų grupei, vietos administracija vadovaus policijai, nepriklausoma bus teismų sistema, tačiau svarbiausia, kad patys gyventojai galės eksploatuoti gausius mineralinius, dujų, naftos, brangiųjų metalų išteklius ir Arkties vandenyno turtus. Danija dar kontroliuos salos gynybą ir užsienio politiką, maždaug trečdalį salos bendrojo vidaus produkto skirs iš Karalystės biudžeto, tačiau vėliau visos pajamos už gamtos išteklius pateks į autonomijos iždą.
Šioje „Savaitės pjūvio“ laidoje: su Lietuvos ekonominės plėtros agentūros vadovu Mantu Nociumi kalbamės apie trečio pagal dydį britų „Barclays“ banko Lietuvoje kuriamą informacinių technologijų centrą, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas pasakos apie jo kreipimąsi į Vyriausiąjį administracinį teismą, prašant atšaukti Švietimo ir mokslo ministro įsakymą dėl abiturientų konkursinių balų principų, o laidos autorius politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas komentuos Vakarų reakciją į Irano prezidento rinkimų rezultatus.
Prieš penkis mėnesius Jungtinių Valstijų prezidentu inauguruotas juodaodis Barackas Obama, pasirodo, yra dar ir vikrus musių medžiotojas. Nemažai juoko televizijos kanalo CNBS sukėlė Amerikos prezidentas, šauniai nugalabijęs įkyrų vabzdį, prieš tai jam pataręs taikiai palikti Baltuosius rūmus.
Tiesa, ši musės sunaikinimo operacija tapo ne tik juokų taikiniu, bet ir kai kam sukėlė visai gyvenimiškų klausimų. Kokiomis sanitarinėmis sąlygomis dirba JAV vadovas, jei į jo apartamentus patenka juodosios mėšlo musės? Kaip dirba Baltųjų rūmų ūkio tarnybos, jei kyla pavojus prezidentui pasigauti kokią infekciją? Pagaliau ar etiška ir estetiška demonstruoti visai šaliai šiuos vaizdus? Nebe reikalo organizacija „Žmonės už teisingą elgesį su gyvūnais“ netrukus atsiuntė prezidentui 8 dolerių vertės specialią gaudyklę, kuria pagautas sveikas gyvis gali būti paleidžiamas į laisvę. Organizacijos atstovai pareiškė šiaip esą patenkinti B. Obamos elgesiu su gyvūnais, tačiau viešai rodytas musės sutraiškymas peržengia kai kurių įstatymų ribas…
Pastarosiomis dienomis Jungtinėms Valstijoms buvo duota suprasti, kad Amerikos viešpatavimo pasaulyje laikai baigiasi. Tai aiškiai parodė Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas Jekaterinburge ir ypač čia vykęs didžiųjų pasaulio valstybių – Brazilijos, Rusijos, Indijos ir Kinijos (BRIK) – lyderių susitikimas.
Šią grėsmę sustiprino Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininko Nikolajaus Makarovo pareiškimas, kad pagal kariuomenės perginklavimo programą pirmiausiai iki 2012 m. bus perginkluotos Šiaurės Kaukazo apygardos ir Kaliningrado ypatingojo rajono grupuotės. Dar šiemet į Kaukazą – greičiausiai į Pietų Osetiją ir Abchaziją – bus nusiųsta dešimtys naujų karinių lėktuvų, o Lietuvos kaimynystėje pasirodys raketų kompleksai „Iskander“.
Po penktadienį įvykusių Irano prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo dabartinis šalies vadovas Mahmoudas Ahmadinejadas, Teherane tęsiasi neramumai. Jie didžiausi per 10 pastarųjų metų. Suimta apie 170 opozicijos aktyvistų, tarp kurių – ir pagrindinis jo priešininkas, buvęs ministras pirmininkas Miras Husseinas Mussavis. Jis buvo sulaikytas, kai ėjo pas dvasinį lyderį Ali Khamenei, kuris, beje, rinkimuose palaikė dabartinį Irano prezidentą.