Apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ šį kartą aptarsime svarbiausią įvykį – Baltarusijos vadovo A. Lukašenkos vizitą į Lietuvą, o su Lietuvos verslo darbdavių asociacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku „Litexpo“ rūmuose kalbėsimės, kaip šis vizitas paskatins ekonominį bendradarbiavimą tarp dviejų kaimyninių šalių.
Rugsėjo 15 d. buvo paminėta Tarptautinė demokratijos diena, tad bendrovės „FranklinCovey“ konsultantas Lietuvoje, žinomas komunikacijos specialistas ir žurnalistas Rytis Juozapavičius aptars demokratijos padėtį mūsų šalyje.
Na o laidos autorius ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas komentuos rusų politologo ir publicisto Andrejaus Piontkovskio interviu DELFI portalui apie Rusijos keliamą grėsmę Lietuvai.
Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos darbo vizitui į Lietuvą mūsų šalies žiniasklaida skyrė ypatingą dėmesį. Atrodytų, į Lietuvą atvyksta pats Popiežius. Suprantama, asmenybė marginalinė, tačiau neeilinė, viešnagė istorinė, o kaimyninių valstybių santykiai, švelniai tariant, politine prasme nėra kaimyniški. Tačiau šis vizitas, ko gero, reiškia pasikeitusį Vakarų ir pirmiausia Europos Sąjungos požiūrį į „paskutinį diktatorių Europoje“ ir jau 15 metų trunkantį A. Lukašenkos režimą.
Liepos 28-ąją iš Lamanšo sąsiaurio dingusio medieną gabenusio, Suomijos kompanijai priklausančio, Maltoje registruoto ir rusų įgulos valdomo sausakrūvio laivo „Arctic Sea“ epopėja,prasidėjusi laivo užgrobimu Baltijos jūroje liepos 24 d., kaip ir spėjo Vakarų spauda, apaugo pačiais nemaloniausiais Maskvai įtarimais. Jų dar padaugėjo, kai pagrasinus susidorojimu į Stambulą buvo priverstas pabėgti Maskvoje leidžiamo „Maritime Bulletin–Sovfracht“ vyriausiasis redaktorius Michailas Voitenka, kuris iš pat pradžių įtarė, kad po medienos eksporto Alžyrui priedanga Rusija vežė ginklus vienai iš arabų šalių.
Moldovą, rugpjūčio 27-ąją atšventusią 18-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, krečia politinės krizės drugys. Keista ta šventė: po balandžio 5 d. įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, įsiliepsnojo opozicijos įžiebtos masinės riaušės, ir iki šiol 101 deputatas niekaip neišrinko šalies prezidento.