Pirmadienį JAV prezidentas Barackas Obama išsiuntė Kongresui laišką su 2011 m. valstybės biudžeto pasiūlymais. Nors naujieji finansiniai metai prasidės tiktai spalio 1 d., jau dabar Baltieji rūmai pradeda ilgą svarstymo maratoną. B. Obamos administracija neslepia, kad, visuotinės krizės laikais rengiant dokumentą, buvo priimami „sunkūs sprendimai“. Kaip pareiškė Baltųjų rūmų komunikacijos vadovas Danielis Pfeifferis, „prezidentas mano, kad reikia sąžiningai pasirinkti, kokios programos buvo efektyvios, kokios ne, kokias reikia finansuoti, o kokias sumažinti arba visai jų atsisakyti“. Continue reading…
Paskutinėje sausio mėnesio laidoje su politologu Lauru Bieliniu aptariame naujai sukurtos Krikščionių partijos galimybes, o Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas vertina Lietuvos laisvosios rinkos instituto siūlymus reformuoti „Sodrą“.
Laidos autoriaus ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaro tema – trečiadienį Davose prasidėjęs Pasaulio ekonomikos forumas.
Vašingtonas, atrodo, nenori prarasti gerų santykių su Lenkija – didžiausia buvusio Rytų bloko šalimi Europos Sąjungos struktūrose. Šie santykiai pastebimai pablogėjo, kai Varšuva nusivylė, kad jos teritorijoje buvo nutarta nedislokuoti amerikietiškos priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementų. Dėl viso to, anot lenkų, kaltas Barackas Obama: prieš metus jis paskelbė santykiuose su Rusija paspaudęs „perkrovimo“ mygtuką. Tai reiškė net tik naują branduolinio nusiginklavimo etapą sudarant atnaujintą Strateginės ginkluotės mažinimo sutartį (START-1; Strategic Arms Reduction Treaty), bet ir atsisakymą Čekijoje ir Lenkijoje dislokuoti priešraketinio skydo dalis – radarą ir 10 antiraketų (raketų gaudyklių). Continue reading…
Neseniai, vos paminėjus Sausio 13-ąją, Lietuvos Seimas vėl užmynė Rusijai ant skaudžios nuospaudos: priėmė rezoliuciją „Dėl kompensacijų 1991 m. sausio 13-ąją sužalotiems ir žuvusiųjų šeimoms“, raginančią Vyriausybę kreiptis į Rusiją dėl kompensacijų už sausio 11-13 d. įvykdytą agresiją, kurios metu žuvo 14 ir nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių. Siūlymas buvo patvirtintas 68 Seimo narių dauguma, tik vienas (St.Giedraitis) susilaikė… Continue reading…
Kristus su automatu ant peties
Autorius Ryszard Kapuściński
Išleido: UAB “Kitos knygos”
„Kristus su automatu ant peties“ – žymiausio XX amžiaus lenkų reporterio, dokumentinės literatūros klasiko Ryszardo Kapuścińskio (1932-2007) reportažų apie Artimųjų Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos partizanų judėjimus ciklas. Šiuose reportažuose pasakojama apie septintojo ir aštuntojo dešimtmečių įvykius bei užčiuopiami iki šiol vis iš naujo įsiliepsnojančių konfliktų ir vis dar tebetvyrančios įtampos židiniai. „Kristaus su automatu ant peties“ temos – po Šešių dienų karo susiformavęs palestiniečių partizanų judėjimas, partizanų karai Bolivijoje, Salvadore, Gvatemaloje, Mozambiko nepriklausomybės karas. R. Kapuścińskis stebi, kaip istorijos kataklizmai keičia eilinio žmogaus gyvenimą, rodo, kaip išsitrina ribos tarp užpuolikų ir aukų, teroristų ir terorizuojamųjų ir jog tai, kas sparčiai kintančiuose kruvinos istorijos įvykiuose atrodo banalu, turi žymiai gilesnes priežastis. Ši įžvalgi knyga padeda suprasti Izraelio ir palestiniečių konflikto ištakas bei painios pastarųjų kelių dešimtmečių Lotynų Amerikos istorijos foną, tačiau kartu tai – emociškai sodriausia Ryszardo Kapuścińskio knyga. Continue reading…
Kalba – svarbus tautos išlikimo veiksnys. Apie tai ir apie Seime užregistruotą naują Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą kalbamės su vienu iš šio dokumento iniciatorių parlamentaru Gintaru Songaila.
Kitas mūsų pašnekovas prezidento rinkimus Ukrainoje stebėjęs Seimo narys, politologas Egidijus Vareikis papasakos apie šių rinkimų eigą ir apie tai, kas laukia Ukrainos po vasario 7 d. vyksiančio II jų turo.
O politikos apžvalgininkas ir laidos autorius Česlovas Iškauskas komentuos Seime priimtą rezoliuciją dėl kompensacijų už Sausio 13-osios sovietinę agresiją.
Rašydami apie vienaip ar kitaip išgarsėjusius žmones, dažnai pasitenkiname tik jų vardais, pavardėmis arba slapyvardžiais. Tarp Napoleono, Stalino, Hitlerio ryškiau įsiminėme Lenino asmenybę, nes ji sovietmečiu vyresniesiems buvo įkalta kaip intelektualaus bolševikų revoliucijos vado, visų nuskriaustųjų užtarėjo ir teisybės ieškotojo, o gal paprasčiausio perversmo organizatoriaus simbolis. Continue reading…
Kodėl didžiulės nelaimės dažniausiai ištinka vargingas, dažnai karų, konfliktų ir diktatorių nualintas šalis? Į šį klausimą kol kas niekas negali duoti aiškaus atsakymo. Net ir tragedija Haityje – šioje netoli Kubos Antilų atole esančioje saloje. Sausio 12-ąją, kai pas mus buvo pats vidurnaktis, salą sukrėtė didesnis kaip 7 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, oficialiais duomenimis, nusinešęs per 70 tūkstančių gyvybių, bet jų gali būti ir apie 200 tūkstančių. Daugiau kaip pusantro milijono žmonių liko be pastogės. Sugriauta šalies sostinė Port o Prensas. Continue reading…
Gruodžio 1 d. oficialiai įsigaliojo Lisabonos sutartis, dar kitaip vadinama Reformų sutartimi arba tiesiog ES Konstitucija. Tiesa, šis pavadinimas jau prarado prasmę. Lisabonos sutartis yra tarsi europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 m. Prancūzijos ir Nyderlandų rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai. Dabartinėje įsigaliojusioje sutartyje yra išlikę daugiau nei 90 proc. Konstitucijos Europai nuostatų. Continue reading…
Šioje laidoje matysite: interviu su M. Romerio universiteto dekanu Gintaru Aleknoniu apie dvi svarbias šios savaitės datas – Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, prieš 19 metų ir sausio 16-ąją, kai sukanka metinės nuo pogromų prie Seimo.
Pokalbyje su Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi aptarsime prieštaringai vertinamas Visuomenės informavimo įstatymo pataisas.
Laidos vedėjo ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko akiratyje – daug dėmesio sulaukęs Prezidentės Dalios Grybauskaitės kvietimas ES ir kaimyninių šalių vadovams atvykti į šalies Nepriklausomybės atkūrimo 20-ųjų metinių minėjimą.