Tragiški įvykiai Kaune iš tiesų simptomatiški. Taip sprogo uždelsto veikimo bomba, sukonstruota iš teisėjų, advokatų, prokurorų – viso teisėtvarkininkų luomo abejingumo, delsimo, klanų, giminystės ryšių mišinio. Laikinoji šalies sostinė dar kartą įrodė, kad čia pačia bjauriausia forma klesti bylų nagrinėjimas pažinčių, giminystės, protekcijų principu, o visuomenės interesai, pagaliau – pačių mažiausiųjų jos atstovų vaikų interesai lieka paskutinėje vietoje. Būtent vilkinamas pedofilijos bylos tyrimas sudarė šiltnamio sąlygas tarpti įtarumui, nusikalstamiems pažinčių ryšiams, o gal ir atviram kyšininkavimui. Tai iš to medžio išaugo nežaboto, matyt, psichiškai nesveiko žmogaus keršto, neapykantos, atpildo – tiesiog lietuviškos vendetos atžalos. Jų šaknys nusitęsia iki centrinių valstybės institucijų, o tai rodo, koks gilus puvinys apėmęs mūsų nepriklausomą Lietuvą.
Aišku, dabar bus kapojamos galvos, reikalaujama atskirų valdininkų atsakomybės, kai kas ant šio laužo pasišildys rankas būsimoms politinėms kovoms. Svarbu suprasti, kad šis pavienis įvykis Kaune reiškia visos sistemos simptomus – tos sistemos, kurią mes laikėme neliečiama, viena iš valstybės atramų ir kuri reikalavo vis didesnių dotacijų. Štai ir dabar teisėjų gildijos vadovė reikalauja užtikrinti teisėjų saugumą, gal net gražinti jiems didžiulius atlyginimus, prokurorai dangstosi didelėmis darbų apimtimis, tyrimo paslaptimis. Dažnam klausimas gali kilti toks: kur mes einame? Ar iš tikrųjų artėjame prie tikros, išsvajotos, demokratinės visuomenės nepriklausomybės 20-čio?
Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino veide vis daugiau raukšlių, vis rečiau jį nutvieskia bent jau mandagumo šypsena. Laikai neramūs ir draugai nebe tie, jeigu jų iš viso dar liko. Net per savo 57-ąjį gimtadienį, spalio 7 dieną, sukvietęs į rezidenciją Novo Ogariove būrį rašytojų, premjeras vargiai išspaudė šiltesnį žodį ar jam būdingą „soldafonišką“ juokelį.
Šioje laidoje – keletas interviu su Naujosios sąjungos vadovu, buvusiu generaliniu prokuroru, Seimo pirmininku, aplinkos ministru Artūru Paulausku. Patyręs teisininkas svarsto, kas sukėlė kruviną išpuolį prieš teisėją Kaune, kokios mūsų teisėtvarkos problemos, kaip įvykiai laikinojoje sostinėje atsilieps Lietuvos įvaizdžiui Europoje.
Šachmatų mėgėjus, kurie dar prisimena dviejų didmeistrių Anatolijaus Karpovo ir Gario Kasparovo batalijas, turėjo sudominti ir jų dvikova, vykusi rugsėjo pabaigoje Valensijoje. Per tris dienas buvo sužaista 12 vidutinio greičio partijų. Po ketvirčio amžiaus nuo pirmojo susitikimo prie šachmatų lentos atsinaujinusį jų turnyrą rezultatu 9:3 laimėjo juodaisiais žaidęs 48-metis G.Kasparovas. 12 metų už jį vyresnis A.Karpovas prieš televizijos kameras draugiškai apkabino savo varžovą ir pasveikino jį su pergale.
Vaikų išnaudojimą, prievartą prieš juos paprastai suvokiame kaip kažką nusikalstamo ir netoleruotino. Ir stojame piestu. Tačiau vis daugiau atvejų, kai vaikais manipuliuojama, jie panaudojami suaugusių interesams, politiniais ir dar bala žino kokiais tikslais.
Niujorke prasidėjusi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesija tampa ne tik ugningų kalbų tribūna, bet ir svarbių susitikimų arena. Nors dvišalės derybos sesijos metu nerekomenduojamos, pasaulio šalių vadovų kontaktai neišvengiami ir dažnai būna net svarbesni negu oficialūs vizitai.