Moldovą, rugpjūčio 27-ąją atšventusią 18-ąsias nepriklausomybės paskelbimo metines, krečia politinės krizės drugys. Keista ta šventė: po balandžio 5 d. įvykusių parlamento rinkimų, kuriuos laimėjo Komunistų partija, įsiliepsnojo opozicijos įžiebtos masinės riaušės, ir iki šiol 101 deputatas niekaip neišrinko šalies prezidento.
Дмитрий Медведев внес в Госдуму законопроект о порядке применения Вооруженных сил РФ за пределами России. Внесение поправок в Закон об обороне, в сущности, позволит президенту России объявлять войну другому государству без санкции Совета Федерации.
Artėjant Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino oficialiam vizitui į Lenkiją, Vašingtonas, atrodo, sumanė Maskvai įteikti dovanėlę. Kaip pranešė Lenkijos laikraščiai „Gazeta Wyborcza“, „Trybuna“, kitos žiniasklaidos priemonės, Jungtinės Valstijos ketina atsisakyti šioje šalyje dislokuoti Priešraketinės gynybos sistemos (PRGS) elementus – 10 raketų gaudyklių. Spauda cituoja Amerikos priešraketinės gynybos vadovo Patricko O‘Reilly žodžius, pasakytus prieš savaitę vykusioje konferencijoje Hantsvilyje (Alabamos valstijoje), kad Pentagonas siūlo kitas antžeminių raketų sistemas, kurios gali būti dislokuotos Turkijoje, Izraelyje ar Balkanuose.
Rugpjūčio pabaigoje apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ – apie Lietuvoje vykstantį įdomų renginį – Trečiąjį pasaulio litvakų kongresą. Apie jį pokalbis su Seimo nariu, Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininku Emanueliu Zingeriu.
Migracijos tarnybų specialistai pastebėjo, kad ekonomikai patyrus sunkmetį prasidėjo dar viena lietuvių emigracijos banga, tik šį kartą – į Skandinavijos šalis. Tai patvirtino ir laidoje kalbinta Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) Vilniaus biuro projektų vadybininkė Ieva Budvytytė.
Laidos autoriaus ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaro tema – svarbios datos Čečėnijos istorijoje.
Per Pasaulinę taikos dieną ir 70-tąsias Antrojo pasaulinio karo metines rengiamas Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino oficialus vizitas į Lenkiją panašus į sensaciją. Būsima jo kalba Gdanske, kur rugsėjo 1 d. susirinks Europos valstybių vadovai, yra didelė mįslė tiek apžvalgininkams, tiek politikams, tiek nusikalstamo Molotovo–Ribbentropo pakto aukoms. O ką jau kalbėti apie V. Putino susitikimą su Vokietijos kanclere Angela Merkel ir derybų su Lenkijos vadovais atmosferą…
Rugpjūčio ir rugsėjo sandūroje Čečėnijos Respublikai Ičkerijai sukanka kelios labai reikšmingos datos. Prieš 18 metų, 1991-ųjų rugsėjo 6 dieną, Grozne minios čečėnų išvaikė Čečėnijos–Ingušijos Aukščiausiąją tarybą, o jos pirmininkas Doku Zavgajevas paspruko į Rusiją. Kita sukaktis – ne mažiau svarbi: 1996 m. rugpjūčio 30 d. buvo pasirašyti vadinamieji Chasavjurto susitarimai, kurie bent trumpam sustabdė Rusijos karą Čečėnijoje. Tuometinius politikus Rusijos saugumo tarybos sekretorių Aleksandrą Lebedį ir Ičkerijos respublikos ginkluotų formuočių štabo vadą Aslaną Maschadovą drąsiai galima vadinti didvyriais. Ne mažiau drąsos reikėjo turėti ir prezidentui Borisui Jelcinui, kuris, tarsi išpirkdamas kaltę dėl 1992 m. pasirašyto įsako „atkurti konstitucinę tvarką Čečėnijos respublikoje“, nepaisydamas generolų kritikos, davė nurodymą paliauboms.
Kaip Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka bekritikuotų Maskvą, blogėjanti šalies ekonomikos padėtis verčia jį kreiptis į Rusiją 500 mln. dolerių paskolos. Pirmadienį Baltarusijos lyderis su ištiesta ranka atvyko į Sočį, kur savaitės pabaigoje susitiks su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu. A. Lukašenka iki susitikimo paprasčiausiai ilsėsis, kol sulauks iš Buriatijos ir Mongolijos grįžtančio savo kolegos.
Žurnalas „Forbes“ paskelbė įtakingiausių pasaulio moterų sąrašą. Jau ketvirtą kartą jo priekyje yra Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pavardė. 55 m. politikės reitingams nepakenkė nei kritika dėl jos gilios iškirptės, nei bičiuliavimasis su Rusijos lyderiais. Apžvalgininkai mano, kad didžiausias Vokietijos kanclerės nuopelnas – sugebėjimas kovoti su ekonomikos krize. Kaip neseniai pranešta, Vokietijoje vienoje iš pirmųjų pasaulio valstybių pastebėta ūkio atsigavimo ženklų. Daug balų politikei pridėjo pastangos palaikyti gerus santykius su Maskva, parama dujotiekio Baltijos jūros dugnu projektui ir ketinimai išgelbėti koncerną „Opel“ vėlgi Rusijos taupomojo banko sąskaita.
Naujoje „Savaitės pjūvio“ laidoje Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo 70-ųjų metinių išvakarėse istorijos mokslų daktaras Algimantas Liekis aiškina šios nusikalstamos sutarties atsiradimo aplinkybes ir galiojimą šiandien.
Profesorius Povilas Gylys aptaria šalies ekonominę padėtį ir Vyriausybės pastangas išbristi iš krizės. Buvusio užsienio reikalų ministro P. Gylio pastabas išgirsime ir politikos apžvalgininko bei laidos autoriaus Česlovo Iškausko komentare, kuriame svarstomas galimas naujas posūkis Rusijos ir Lietuvos santykiuose.
Ketvirtadienį didžiulė Vidurio Azijos šalis Afganistanas renka prezidentą ir vietos valdžios organus. Rinkimų išvakarėse puštūnų prezidento Hamido Karzai priešininkai pamėgino įbauginti rinkėjus ir dabartinio režimo rėmėjus: šeštadienį netoli Amerikos pasiuntinybės Kabule sprogo bomba, nusinešusi septynias gyvybes. Trečiadienį pranešta, kad užgrobtas Kabulo bankas. Radikalų pasipriešinimo nenuslopino net savotiška prezidento nuolaida jiems: H. Karzai pasirašė balandį Parlamente priimtą įstatymą, kuris iš tikrųjų įteisina moterų prievartavimą. Nuo šiol vyrai galės atsisakyti išlaikyti savo žmonas, jeigu jos nesutiks su jais mylėtis…