Šis straipsnis – greičiau pažintinis negu politinis. Pasaulyje nemažai teritorijų, kurios pretenduoja būti oficialiai pripažintos arba bent išskirtos kaip savarankiški dariniai. Kitos gi – daugiausia tokių yra Okeanijoje, kuri pasaulio žemėlapyje išsiskiria tautų ir nykštukinių valstybių margumynu, – neturi net ambicijų tapti Jungtinių Tautų narėmis ir tvarkyti savo ekonomiką nepriklausomai nuo buvusių metropolijų. Trečia kategorija – marginalinės tarptautinės organizacijos ir struktūros, pretenduojančios į išskirtinumą, kaip, pavyzdžiui, prie Australijos krantų Koralų jūros salyne įkurta Gėjų ir lesbiečių karalystė (Gay and Lesbian Kingdom of Coral Sea Islands). Continue reading…
Prieš galimą birželio pradžioje numatytą Rusijos premjero Vladimiro Putino atvykimą į Vilnių iš Maskvos į viešąsias erdves vėl paleista keletas propagandinių zondų.
Vieni jų tiria Baltijos šalių reakciją į tariamai taikią ir kaimynišką Maskvos politiką, kiti gi tarsi formuoja Kremliaus poziciją būsimai premjero viešnagei Lietuvos sostinėje. Tie propagandistai lyg ir sako: štai kokių akibrokštų galima laukti Vilniuje, tad juos atremti reikia būti pasirengus… Continue reading…
Šioje laidoje su Seimo nariu, Apkaltos komisijos pirmininku K. Masiuliu svarstome, kodėl parlamentas vietoj įstatymų priėmimo ir jų aiškinimo visuomenei užsiima antraeiliais darbais – interpeliacijomis, Seimo vidaus tvarkos svarstymais, šalutinėmis diskusijomis.
Kitas mūsų pokalbis – su „DnB Nord“ banko vyriausiąja ekonomiste J. Rojaka apie tai, kodėl šalies gyventojai, kaip liudija bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa, Lietuvos ekonomikos atsigavimą nukėlė iki 2014 m. ir kas lemia tokias prognozes.
Laidos vedėjas ir politikos apžvalgininkas Č. Iškauskas komentuos iš Maskvos plūstantį propagandinį srautą, artėjant galimam V. Putino vizitui į Lietuvą.
Šiaurės Atlanto aljansas koreguoja savo strategiją. Prieš dvejus metus peržengęs 60-mečio slenkstį, jis naujam dešimtmečiui parengė programines nuostatas, kaip plėtosis ir kokią misiją vykdys ateityje. Svarbiausia jų tokia: NATO turi būti pasirengusi vykdyti karines intervencijas už savo ribų. Apie tai pirmadienį, pristatydami savo siūlomą naują Aljanso strategijos koncepciją, pareiškė ekspertai iš vadinamosios 12-kos išminčių tarybos*, kuriai vadovauja buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright. Continue reading…
Šį kartą mūsų apžvalginėje laidoje kalbėsimės su europarlamentaru prof. Vytautu Landsbergiu, kuris nevengia kritikuoti ES už jos pasyvią ir konformistinę užsienio politiką.
Lietuvos nacionalinės kosmoso asociacijos prezidentas Vidmantas Tomkus pasakos apie konferenciją Taline, kurioje buvo aptariamos regioninio bendradarbiavimo problemos kosminių technologijų ir tyrimų srityje, bei apie Lietuvos indėlį į kosmoso tyrimus.
Laidos autorius ir politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas komentuos politinę situaciją Didžiojoje Britanijoje po parlamento rinkimų ir naujojo premjero Deivido Kamerono asmenybę.
Praėjo daugiau kaip mėnuo nuo tragedijos prie Smolensko, ir, kiek palūkėjus atiduodant pagarbą žuvusiųjų lenkų atminimui ir atgriaudėjus militaristiniams Pergalės paradams, į viešąją erdvę plūstelėjo naujos „sąmokslo teorijos“ apie L.Kazcynskio ir dar 95 aukštų Lenkijos pareigūnų žūtį balandžio 10-ąją.
Prisipažinsiu: nelabai pasitikiu tokiomis teorijomis, tačiau, kita vertus, oficiali lėktuvo katastrofos versija visuomenei kelia dar daugiau abejonių. Dar vieną stimulą apie tai kalbėti davė prof. V.Landsbergio konferencijoje Seime pareikštas priekaištas Europos Sąjungai, kad šios reakcija į pagrindinius įvykius užsienyje, taip pat ir į Lenkijos elito žūties priežastis, primena gera raminamųjų doze privaišinto ligonio būseną. Continue reading…
73-ejų sulaukęs Maskvos meras Jurijus Lužkovas, kaip rašo laikraštis „Vedomosti“, iš savo posto gali pasitraukti dar nesibaigus jo įgaliojimams. Prieš 18 metų atsisėdęs į daugiau kaip 10 mln. gyventojų turinčio megapolio valdovo sostą J. Lužkovas įkyrėjo visiems – nuo jį globojusio Vladimiro Putino ir „Vieningosios Rusijos“ iki mero išvaikytų homoseksualų. Vienas paskutinių skandalingų jo sumanymų – išsklaidyti lietaus debesis Pergalės parado dienomis. Šiam projektui buvo numatyta išleisti 1,2 mln. eurų. Gerai, kad Jos didenybė Gamta sumanymo įvykdyti neleido, o J. Lužkovas išvengė dar vieno kaltinimo korupcija. Continue reading…
Terorizmas Rusijoje turi senas tradicijas. Jo šaknys glūdi carinės imperijos amžiuose ar dar giliau. Manoma, kad pirmojo organizuoto teroro apraiškos kilo XIX a., kai susikūrė Rusijos revoliucinis judėjimas „Liaudies valia“ ir Nihilistų judėjimas. Labiausiai nuskambėjęs jų teroristinis iššūkis – 1881 m. nužudytas imperatorius Aleksandras II.
Bolševikų ideologijoje taip pat buvo terorizmo šalininkų. V.Lenino nurodymas naikinti „išnaudotojų klasę“ taip pat buvo teroro atmaina. SSRS laikais ji buvo vadinama „raudonuoju teroru“, kai gyventojai ar veikėjai, nesutikę su revoliucijos teiginiais, buvo be teismo šaudomi. Continue reading…
Europos Sąjungos šalių flirtas su Rusija, atrodo, peržengia visas Lisabonos sutarties normas, „senojo“ žemyno saugumo ir etines valstybių santykių ribas. Neseniai nuskambėjo skandalas dėl dujotiekio „Nord Stream“ iš Rusijos į Vokietiją tiesimo Baltijos jūros dugnu. Dabar – naujas sandėris: Prancūzija parduoda Rusijai keturis desantinius laivus „Mistral“, galinčius plukdyti keliasdešimt sunkiųjų ir lengvųjų sraigtasparnių, keliasdešimt tankų, kitų karinio transporto vienetų, iki 1000 kareivių. Continue reading…
Suskatęs rašyti apie nūdienę Lietuvos užsienio politiką, atsiverčiau australų gestų, komunikacijos ir motyvacinės psichologijos specialisto, šiaip jau kompozitoriaus Allano Pease knygą „Kūno kalba“. Šį ir lietuvių kalba 2003 m. išleistą leidinį susiradau todėl, kad akyse tebestovi susitikime su žurnalistais Lietuvos Prezidentės Dalios Grybauskaitės reikšmingai iškeltas pirštas. Ką jis reiškia mūsų užsienio politikoje? Kaip į jį reaguoja kaimyninės šalys? Pagaliau ko Lietuvai reikėjo labiau: nutrūktgalviškai pakeisto ministro ir Seimo užsienio reikalų komiteto vadovo ar naujos užsienio politikos? Continue reading…