Istorijos interpretacija – nedėkingas dalykas ir apskritai – ar reikalingas? Bet svarbiausias jos datas, įvykius, reiškinius, tendencijas atspindėti būtina, kad nenugrimztų į praeitį ir neišbluktų iš atminties pagrindiniai tautos vystymosi etapai. Tiktai klausimas „kodėl?“, kuris dažniausiai kiršina ne tik istorikus, politikus, bet ir visuomenę, ir šįkart telieka už pasvarstymo borto.
Šioje laidoje – svarbiausias savaitės įvykis: Vyriausybė pateikė 2009 m. biudžeto vykdymo ataskaitą ir Seime užregistravo 2011 m. biudžeto projektą, kuris iškart sukėlė gausybę komentarų. Vienas iš jų – Seimo nario, opozicijos lyderio Algirdo Butkevičiaus.
Bet, kita vertus, pranešta, kad pamažu atgyja būsto paskolų rinka. Apie tai kalbamės su DnB NORD banko vyr. analitike Indre Genyte-Pikčiene.
O laidos autorius, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas įdėmiau pažvelgs į Prancūzijos ir Vokietijos bandymus patraukti Rusiją, kuriant alternatyvią NATO sąjungą.
Kitados išsiplėtojusi diskusija, kuri pasaulio šalis labiau verta Lietuvos strateginės partnerės vardo – Lenkija, Prancūzija ar kokia ten Amerika, dabar atrodo nereikalinga ir net naivi. Kursas į pragmatinę užsienio politiką tarsi pabrėžia, kad kiekviena valstybė – kaimynė ar toliau esanti – mums yra svarbi, kaip ir mes – jai. Taigi kalbos, kad Lietuvos žiniasklaidoje pernelyg dažnai minimas Rusijos vardas, yra tas pats, jei šnekėdami apie valgius užmirštume duoną.
Garsusis Šilko kelias, maždaug nuo II amžiaus prieš Kristų, jungęs Kiniją ir Europą, atrodo, vėl atgimsta, tik kitu, labiau modernizuotu ir rafinuotu, pavidalu. Dabar kinai į Vakarus tiekia jau ne šilką, arbatą ar kitas anuometinės prabangos prekes, o senąjį žemyną užkariauja investicijomis, viliojančia finansine pagalba ir aktyviu diplomatiniu puolimu.
Naujoje spalio apžvalginėje laidoje – diskusija apie augančią valstybės skolą, didėjančias kainas ir valstybinį reguliavimą. Už apskrito stalo – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai Kaetana Leontjeva ir Žilvinas Šilėnas.
Laidos autoriaus ir politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko komentaro tema – atsinaujinę Rusijos ir Baltarusijos vadovų nesutarima
Latvijos parlamento rinkimų rezultatai buvo netikėti tiek patiems latviams, tiek kaimynams iš Rytų ir Vakarų. 100 vietų Saeimoje premjero Valdžio Dombrovskio centro dešinės koalicija „Vienybė“ tik sustiprino pozicijas, nors buvo prognozuota, kad nuo2008 m. vidurio Latviją užgriuvusi ekonomikos krizė tokias viltis palaidos. Kodėl taip atsitiko?
Šį sekmadienį, spalio 3-ąją, baigiasi Pirmasis pasaulinis karas. Taip, nesuklydome: tą dieną, beveik po 92 metų, skirdama paskutinę maždaug 66,5 mln. eurų sumą į specialų fondą, Vokietija baigia mokėti reparacijas, numatytas 1919 06 28 sąjungininkų pasirašytoje Versalio taikos sutartyje.
Šioje apžvalginėje laidoje su Seimo nariu, ekonomikos profesoriumi Kęstučiu Glavecku kalbėsime apie visuomenės apklausą, kurios metu paaiškėjo, kad dauguma gyventojų optimistiškiau nei prieš metus vertina mūsų ekonomikos ateitį.
Politologas Tomas Janeliūnas komentuoja stambiojo verslo ketinimus veržtis į politiką ir dalyvauti artėjančiuose savivaldos bei Seimo rinkimuose.
Laidos autorius, politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas atidžiau pažvelgs į Maskvos mero Jurijaus Lužkovo atstatydinimo aplinkybes.
Rugsėjo viduryje nedidelis Pultusko miestelis šalia Varšuvos atsidūrė tarptautinės visuomenės dėmesio centre. Kitados jis buvo žinomas tik kaip dar vienos Napoleono pergalės prieš carinės Rusijos kariuomenę vieta: 1806 m. prie miestelio pilies prancūzai sutriuškino rusus ir per Lietuvą patraukė į Maskvą. Tiesa, šį karą Napoleonas pralaimėjo, bet Pultusko skandalas po dviejų šimtmečių nieko gero nežadėjo rusams…
Prancūzų rašytojas Alexandre Dumas dar 19-me šimtmetyje rašė: „Istorija kaip vinis: ant jo galima pakabinti viską, ką nori“. Šį lakų posakį pasiskolinau iš istoriko Vadimo Jelfimovo išsamaus straipsnio, patalpinto vienoje interneto svetainėje.