Savaitės pjūvis 2008-10-17 (video)

Ką šįkart matysime apžvalginėje laidoje „SAVAITĖS PJŪVIS”?

Pasibaigus Seimo rinkimų maratonui, būsimai politinei ir vykdomajai šalies valdžiai teks nelengvi laikai. Tad kokią atsakomybės naštą neš būsimas parlamentas ir Vyriausybė? To paklausėme BNS vadovą, politikos apžvalgininką Artūrą RAČĄ. Lietuvos užsienio politika turi būti subalansuota, atitinkanti visuomenės interesus. Šito siekiama po rinkimų pasirašant politinių partijų susitarimą dėl užsienio politikos principų. Šiemet kaip niekada tokio dokumento rengimas stringa. Kokios priežastys tai lemia, paklausiau Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininką Justiną KAROSĄ.

Minskas gavo palankų signalą: Europos Sąjunga pusmečiui panaikino vizų režimo apribojimus Baltarusijos vadovams. Tai vertinama kaip Baltarusijos izoliacijos pabaiga. Apie tai – politikos apžvalgininko ir laidos autoriaus Česlovo Iškausko komentaras, kuriame išgirsite ir J.Karoso nuomonę.

Žiūrėkite!!!

“Zuikių sukilimas” tęsiasi

Ko gero, viskas, kas pastaruoju metu vyksta Europos Sąjungoje (ES), mūsų netenkina. Lietuva niekaip „nepramuša“ Briuselio kiauto, po kuriuo slepiasi nuolatinis užsispyrimas atidėti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymą. Ne išimtis ir ketvirtadienį pasibaigęs 27 ES valstybių vadovų susitikimas, daugiau dėmesio skyręs pasaulinei finansų krizei, o ne Lietuvos atominės jėgainės dilemai.

ES lyderiai nutarė, kad tai finansų sistemai reikalingas „kapitalinis remontas“. Europos Bendrija gali pasiūlyti planą, kaip pertvarkyti prieš 64 metus Amerikos Bretono Vudso kurorte vykusioje konferencijoje priimtas globalines finansų taisykles. Šis planas ketinamas svarstyti lapkritį numatytoje analogiškoje konferencijoje. Continue reading…

Bevizio režimo viliotinis Vakaruose

Atrodo, kad ne tik Lietuvos piliečiams pamažu atsiveria platesnės migravimo į Vakarus galimybės. Antai, nepaisydama įtemptų Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykių, Amerikos ambasada Maskvoje supaprastino vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Nuo lapkričio 10 d. tiems, kurie jau yra lankęsi JAV, tai yra turėję neimigracinę vizą, nereikės vykti į ambasadą pokalbio ir duoti pirštų atspaudų. Tokia nuolaida galioja tik tiems, kurie ankstesnę tokią pačią vizą yra gavę ne anksčiau negu prieš metus.

Yra ir daugiau lengvatų, tačiau, kita vertus, iki 131 dolerio pabrango neimigracinė viza. Neatmetama galimybė, kad konsulinės rinkliavos dar didės kylant dolerio vertei rublio atžvilgiu. Esant pasaulinei finansų krizei tai dar didesnė našta asmenims, sumaniusiems vykti į Ameriką. Continue reading…

Kodėl Rusija ištiesė pagalbos ranką Islandijai?

Islandija susirado naujų draugų

Islandija – ši nedidelė Šiaurės šalis ir viena turtingiausių pasaulio valstybių – kone labiausiai nukenčia nuo pasaulinės finansų krizės. Štai kodėl jos ekonomika priartėjo prie bankroto ribos, ir Reikjavikas skambina pavojaus varpais. Tiesa, nė vienas Vakarų bankas nesutiko pagelbėti šiai šaliai, tuomet Islandija kreipėsi į Maskvą.

Antradienį į Rusiją atvyko penkių narių delegacija, kuri Maskvoje tariasi dėl žadėtos 4 milijardų eurų paskolos. Didžioji Britanija, su kurios finansų sistema ypač susijusi Islandija, netgi įšaldė jos sąskaitas savo šalies bankuose, ir islandai negalėjo disponuoti maždaug penkiais milijardais eurų. Britų bankininkai tvirtino, kad šitaip siekia apsaugoti savo piliečių santaupas ir net kovoti su terorizmu. Nugarą atsuko ir kitos ES šalys, JAV federalinis rezervų bankas, net Skandinavijos valstybės. Islandijos ministras pirmininkas Geiras Haarde sakė, kad „tokiu atveju tenka ieškoti naujų draugų”. Continue reading…

Osetinų epopėja: tūkstantmetis be tėvynės

Kaukazas nuo senų senovės yra karų ir konfliktų mazgas. Čia kryžiavosi prekybos keliai iš Rytų į Vakarus, įtakos zonos iš Pietų į Šiaurę. Manoma, kad etniniu požiūriu šis regionas yra sudėtingiausias Žemėje, nors čia tėra keturios valstybės ir trys nepriklausomybę paskelbusios, bet nepripažintos teritorijos. Graikų mitologijoje Kaukazas – tai vienas iš stulpų, laikiusių pasaulį. Čia Dzeusas prie uolos prikalęs Prometėją.
Rugpjūtį – šį, astrologų teigimu, krizių laikotarpį – Kaukazas buvo prikaustęs tarptautinės visuomenės dėmesį. Jo centre – osetinų likimas.
Continue reading…

Ten, kur rinkėjų aktyvumas daugiau kaip 100 procentų

Ar gali rinkėjų aktyvumas viršyti 100 proc.? Pasirodo, taip. Bent taip jau manė Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas, kuris respublikos Parlamento rinkimų išvakarėse naujienų agentūrai „RIA Novosti“ pareiškė tikįs, kad „prie urnų sekmadienį ateis 100 ir daugiau procentų rinkėjų“. Galbūt Čečėnijoje tai ir įmanoma: juk čia balso teisę turi dislokuotų Rusijos karinių pajėgų kareiviai…

Taigi tuo pačiu metu, kai Lietuvoje vyko Seimo rinkimai, 77 Rusijos regionuose, srityse, apygardose, miestuose surengti vietos valdžios organų rinkimai, kuriuose – niekas tuo nė neabejojo – laimėjo Vladimiro Putino partija „Vieningoji Rusija“. Čečėnijoje ši partija sumušė visų laikų rekordą:  respublikos Parlamente jos deputatai gaus 88 proc. visų mandatų. Taigi Maskvos statytinis prezidentas R. Kadyrovas, nors šiek tiek ir klydo dėl rinkėjų aktyvumo, dabar įrodė, kad jis yra ištikimas „proputiniškos“ partijos šalininkas… Continue reading…

V.Olžičius: Lietuva žengia Gruzijos keliu

Žinomas Baltijos šalių „ekspertas” Viktoras OLŽYČIUS interneto svetainėje „Regnum.ru” vėl publikuoja komentarą iškalbingu pavadinimu „Gruzijos pavyzdys nieko nepamoko Baltijos šalių”. Pateikiame kiek sutrumpintą jo vertimą.

Iki šiol buvusios sovietinės erdvės ir Rusijos susipriešinimas vyksta „juoda-balta” principu: politinis šių šalių elitas mano, kad draugystė su Rusija reiškia nepriklausomybės praradimą, o priešiškas tonas tarsi ją apsaugo. Continue reading…

Savaitės pjūvis (video)

Visuomenė susirūpinusi, koks bus sekmadienį renkamas Seimas, kokią Lietuvą mes regėsime. Profesorius Vytautas Landsbergis – vienas iš tų politikų, kuris nuolat perspėja apie grėsmes Lietuvai, ir dėl to jis dažnai vadinamas rusofobu. Antradienį savo paskaitoje, skaitytoje Druskininkuose, europarlamentaras tiesiai pareiškė, kad Lietuva praranda savo tapatybę ir tampa kone Rusija.

Pokalbyje su profesoriumi svarstoma, kokie ženklai rodo, kad ateina nauja rusifikacijos banga.

Žiūrėkite laidą.

Taikos poreikis išaugo, premijos – sumažėjo

Buvusiam Suomijos prezidentui Marčiui Ahtisariui (Martti Ahtisaari) paskirta šių metų Nobelio taikos premija. Politikas jai buvo nominuotas jau tris kartus, tad ketvirtasis buvo sėkmingas. Garsus taikos tarpininkas šįkart buvo pasirinktas iš 197 kandidatų, tarp kurių buvo 33 organizacijos. Pernai Nobelio taikos premiją gavo Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinė klimato kaitos ekspertų grupė ir buvęs JAV viceprezidentas Albertas Goras (Albert Gore).

71-rių metų suomių politikas gimė dabartinėje Karelijoje, Vyborgo mieste, norvegų kilmės suomių karininko šeimoje. Nuo 26-rių metų amžiaus jis dirbo įvairiose organizacijose, teikiančiose paramą besivystančioms šalims. Todėl nuo jaunų dienų diplomatas patyrė skurdų Afrikos tautų gyvenimą, o kartu ir įsitikino, kad skurdas yra amžinas etninių konfliktų ir karų palydovas.

Praėjusio dešimtmečio pradžioje, kai buvusios sovietinės respublikos vadavosi iš imperijos glėbio, Martis Ahtisaris tapo Suomijos užsienio reikalų ministru, o dar po trejų metų pirmą kartą vykusiuose tiesioginiuose rinkimuose išrinktas šios šalies prezidentu. Jo vadovavimo metu 1995-aisiais Suomija įstojo į Europos Sąjungą. Continue reading…

Krizė Ukrainoje — kieno ten ausys styro?

Ukrainoje viešpatauja chaosas, nors Lietuvos ambasadorius šioje šalyje Algirdas Kumža apžvalgininkui diplomatiškai tvirtino, kad Kijeve tokio ažiotažo dėl valdžios krizės nejaučiama.
Tačiau parlamento paleidimas visada yra politinės krizės pasekmė. Kitas klausimas, ar toks prezidento Viktoro Juščenkos žingsnis ją užbaigia ar tik dar labiau įžiebia. Tiesą sakant, tokia išeitis brendo nuo pat praėjusių metų, kai įvyko Aukščiausiosios Rados rinkimai ir vargais negalais buvo suformuota „oranžinė“ koalicija. Laikraštis „Berliner Zeitung“ pastebi, kad nuo pat 2004-ųjų Ukrainoje valdžios pasidalijimas sukasi užkeiktame trikampyje tarp trijų šio proceso dalyvių – V.Juščenkos, Julijos Tymošenko ir Viktoro Janukovičiaus.

Continue reading…