Savaitės pjūvis

Šventinės savaitės laidoje – nešventinių įvykių apžvalga. Ketvirtadienį prasidėjo Seimo pavasario sesija. Jos pagrindinius darbus ir įvairias interpeliacijas aptaria parlamento pirmininkės pavaduotojas Česlovas Juršėnas.

Politologas Mindaugas Jurkynas svarsto nerimstančias batalijas po savivaldos rinkimų ir sklindančias kalbas apie vadinamosios lenkų autonomijos atgaivinimą.

Laidos autorius politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas apie arabų revoliucijų išplitimą pasaulyje nuomonės paklausė buvusį savo kolegą, garsų tarptautininką Česlovą Juršėną.

Žiūrėkite

 

Estija: ne šaipytis, o imti pavyzdį

Pernai gegužę rašėme, kad pasiūlymas Estijai – vienai iš trijų Baltijos „sesių“ – nuo 2011-ųjų pradžios įsivesti eurą, kelia ir pavydą, ir šypseną. Taip pat pažymėjome, kad ta šypsena tapo dar platesnė, kai vokiečių laikraštyje „Die Welt“ perskaitėme, jog gegužės pradžioje Briuselio sutikimą deryboms dėl įsitraukimo į euro zoną gavo ir Islandija, kuri 2009 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos. „Tad džiaugtis, pavydėti ar šaipytis turime iš estų?“ – ambicingai klausėme tada.

Dabar atsiprašome už ironiją: per sekmadienį įvykusius rinkimus estai įrodė, kad tokiai pašaipiai šypsenai nėra pagrindo, nes jie palaikė savo vyriausybę, nepaisydami visas ES šalis, taip pat ir Estiją gerokai nuvarginusios ekonominės krizės.

Continue reading…

Ar reikia Rusijai naujo Stalino?

Iš tiesų, 1878–ųjų gruodžio 6–ąją (ar 9–ąją, dėl to dar ginčijamasi) Goryje batsiuvio ir padienės baudžiauninkų darbininkės šeimoje gimusio trečiojo vaiko gyvenimas buvo audringas, kupinas išmėginimų ginklu ir valdžia, sąmokslais ir nekaltų žmonių krauju. Iš šių dienų žvelgiant, paradoksalu, kad jis buvo gruzinas – laisvę mylinčios ir ypač svetingos tautos atstovas, tačiau toks negailestingas kitoms tautoms, menamiems ir tikriems savo priešams bei oponentams. Dar keisčiau, kad demokratėjant visuomenei šis tironas Rusijoje tampa vis populiaresnis.

Continue reading…

Trečiasis energetikos paketas: Rusijos ir ES dvikova

Vasario 24-ąją Rusijos premjeras Vladimiras Putinas, lydimas 13 ministrų ir 67 žurnalistų, tarsi viesulas praūžė per Briuselį, siekdamas palenkti ES vadovybę ir įpiršti jai savo energetinės politikos modelį. Derybos buvo sunkios, ir tiek V. Putinas, tiek Europos Komisijos vadovas Jose Manuelis Barrosas spaudos konferencijoje negalėjo paslėpti didžiulio nuomonių skirtumo. Kitaip sakant, suderinti pozicijų ir vėl nepavyko. O juk naujosios Europos energetikos liberalizavimo taisyklės įsigalioja jau kovo 3 dieną.

Continue reading…

Diktatoriai šokdina pasaulio ekonomiką

Diktatoriaus jau toks likimas: užliūliuotas begalinės valdžios, prisiplėšęs pasakiškų turtų, jis nepastebi, kad tėra iškamša ant valstybės panteono, butaforija kažkada ją iškėlusios liaudies istoriniame teatre. Ar ne taip atsitiko Romos imperatoriams, antikos didikams, Europos karaliams, Rusijos carams, tam pačiam Napoleonui, A.Hitleriui, J.Stalinui ir jų gerų bei šėtoniškų darbų tęsėjams?

Kas galėjo pagalvoti, kad lengvabūdžio rytietiško Triušio metų pradžia įžiebs tiek gaisrų – nuo nykštukinio, bet turtingo Bahreino (33–ose salelėse Persijos įlankoje tėra vos 738 tūkst. gyventojų, buvęs pasaulio perlų centras, dabar 60 proc. viso eksporto sudaro nafta ir jos produktai) iki didžiulio Alžyro (33 mln. gyv., VI vieta pasaulyje pagal dujų gavybą) ir plotu kiek mažesnės Libijos (didžiausios naftos atsargos Afrikoje, V vieta tarp OPEC šalių).

Continue reading…

Kuo M.Gaddafi gresia Lietuvai?

Tiesiogines analogijas tarp arabų ir Europos diktatorių arba sąsajas tarp jų revoliucinio pakilimo bei padėties senajame žemyne, žinoma, įžvelgti sunku. Skirtingas ekonominis lygis, socialinė atskirtis ir susiskaidymas, mentalitetas bei tradicijos neleidžia rašyti lygybės ženklo. Ir vis dėlto analitikai pastebi, kad įvykiai šešiose ar septyniose šiaurės Afrikos šalyse turi ir dar turės įtakos pasaulinei raidai, neišskiriant, žinoma, nė Lietuvos.

Continue reading…

Savaitės pjūvis

Priešrinkiminėje laidoje kalbiname Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Arvydą Anušauską, kuris mano, kad Lietuvoje yra nemažai „nešvarių“ pinigų, taip pat ir iš užsienio, kuriais remiami kandidatai rinkimuose į vietos organus.

Kitas laidos pašnekovas – Seimo narys Erikas Tamašauskas, kuris yra darbo grupės, tiriančios prielaidas korupcijai šilumos ūkyje, vadovas. Jo interviu tema – kaip sumažinti šilumos kainas, peržiūrint jų formavimo metodiką.

Laidos vedėjas politikos apžvalgininkas Česlovas Iškauskas komentuos kovo 2 d. pažymimą Michailo Gorbačiovo 80-metį ir jo tariamus nuopelnus Lietuvai.

Žiūrėkite

Kokią tėvynę Maskva gina Kaukaze?

Likimo ironija, o gal sąmoningas, kupinas cinizmo žingsnis, kad vasario 23-iąją – buvusią Tarybinės armijos dieną – Rusijoje nutarta švęsti kaip Tėvynės gynėjo dieną. Juk tą pačią 1944-ųjų dieną tūkstančiai čečėnų ir ingušų buvo deportuota į Sibiro ir Kazachstano platybes. Jiems tai – tragiška Deportacijos diena.

Continue reading…

Ar lietuviai sužlugdė SSRS?

Pradėkime nuo anekdoto, kurį radau viename linksmame portale.

Važiuoja per neaprėpiamą valstybę traukinys. Staiga sustoja. Mašinistas bėga prie pirmojo vagono ir rėkia: “Drauge Leninai, baltieji išardė bėgius”. Leninas ramiai atsako: “Surask įrankius, ir mes bolševikai kartu juos sutvarkysime”. Kiek vėliau traukinys ir vėl sustoja, mašinistas praneša: “Drauge Stalinai, kontrrevoliucinės jėgos išardė bėgius”. Stalinas iš karto sureaguoja: “Aha, tarp mūsų yra išdavikų, liaudies priešų, nedelsdamas iššaudyk pusę keleivių, o kitai pusei išdalyk kalinių rūbus ir tegu sutaiso geležinkelį”. Traukinys važiuoja toliau, bet išbalęs mašinistas šaukia: “Drauge Chruščiovai, mes toliau nenuvažiuosime, Amerikos nepavysime, nebėra bėgių!”. “Nieko baisaus, – atsako Chruščiovas, – mes juos paimsime iš traukinio galo, patiesime į priekį ir važiuosim sau toliau”. Netrukus vėl tas pats: “Drauge Brežnevai, antisovietiniai elementai išardė bėgius”. “Kaip apmaudu,- sako Brežnevas,- bet išeitis yra. Nuleisk užuolaidas ir retkarčiais vis truktelk traukinį. Taip žmones pamanys, kad mes dar važiuojame”. Dar kartą mašinistas aptinka, kad nebėra bėgių, bet, nespėjęs ištarti ne žodžio, pamato, kad Gorbačiovas stovi šalia traukinio, apsuptas keleivių, ir jiems užsidegęs aiškina: “Mes neturime daugiau bėgių, o mums reikalingas posūkis. Reikia padaryti naujus, kad važiuotume toliau”.

Continue reading…