Išleido: Частный корреспондент

2011-ųjų vasario 1-ąją Borisui Nikolajevičiui Jelcinui būtų sukakę 80. Tai, kad jo kaip asmenybės ir politiko vertinimai tokie įvairūs, rodo, jog B.Jelcinas tikrai buvo neeilinis žmogus, o vaidmuo, kurį jis suvaidino šiuolaikinės Rusijos istorijoje, iki šiol neišanalizuotas. Knygos „Permainų žmogus: B.Jelcino politinės biografijos tyrimas“ autoriai pamėgino užpildyti šią spragą. Ją politiko jubiliejui išleido leidykla „Naujasis fonografas“. Išsamesnį knygos aprašymą ir keletą ištraukų iš jos galima rasti svetainėje www.chaskor.ru. Autoriai akcentuoja du pagrindinius B.Jelcino biografijos įvykius – jo paskyrimą SSKP Sverdlovsko miesto komiteto pirmuoju sekretoriumi (tam po kai kurių abejonių pritarė pats L.Brežnevas) ir tą periodą, kai jis atsistatydino iš partijos Maskvos miesto komiteto sekretoriaus posto bei kai buvo išrinktas į SSRS liaudies deputatų tarybą.

“22 birželio: anatomijos katastrofa”

Autorius: Mark Solomin

Išleido: Leidykla BRIEDIS

Kaip atsirado ši knyga

“Aš – už moratoriumą. Garbės žodis. Ir jei toks sprendimas būtų priimtas valstybės mastu, kuo sąžiningiausiai paklusčiau jam. Iš tikrųjų kas kliudė priimti bendrą, visiems privalomą sprendimą: bet kokį Didžiojo Tėvynės karo istorijos viešą svarstymą uždrausti. Šimtui metų. Iki 2045 metų. Jokių knygų, jokių straipsnių. Mokykliniame vadovėlyje – trumpas pranešimas, kad šalyje veikia moratoriumas. Ir tik tada, kai prisiminimai apie įvykusią Apokalipsę nustos būti tautos kraujuojančia žaizda, kai pasitrauks paskutiniai veteranai, kai nežinomų kareivių palaikai taps, kaip dainoje sakoma, „tiesiog žeme ir žole“, štai tada išslaptinsime VISUS archyvus VISIEMS norintiems juose darbuotis ir darbuosimės. Bendromis pastangomis sukursime teisingą, dokumentais pagrįstą, Didžiojo karo istoriją.

Būtent taip mūsų šalyje ir padaryta – tik atvirkščiai. Tikrieji karo dokumentai buvo įslaptinti ir laikomi užrakinti septyniais užraktais, kaip itin svarbios valstybės paslaptys. Net prieškario bei karo meto laikraščiai, sovietiniai centriniai laikraščiai, buvo pašalinti iš visiems prieinamų bibliotekų atvirų fondų. Molotovo ir Stalino kalbos, Sovietų Sąjungos 1939–1941 m. viešai pasirašytų tarptautinių sutarčių tekstai – visa tai paslaptis. Baisi karinė paslaptis.”

Kristus su automatu ant peties

Autorius Ryszard Kapuściński

Išleido: UAB “Kitos knygos”

„Kristus su automatu ant peties“ – žymiausio XX amžiaus lenkų reporterio, dokumentinės literatūros klasiko Ryszardo Kapuścińskio (1932-2007) reportažų apie Artimųjų Rytų, Afrikos ir Lotynų Amerikos partizanų judėjimus ciklas. Šiuose reportažuose pasakojama apie septintojo ir aštuntojo dešimtmečių įvykius bei užčiuopiami iki šiol vis iš naujo įsiliepsnojančių konfliktų ir vis dar tebetvyrančios įtampos židiniai. „Kristaus su automatu ant peties“ temos – po Šešių dienų karo susiformavęs palestiniečių partizanų judėjimas, partizanų karai Bolivijoje, Salvadore, Gvatemaloje, Mozambiko nepriklausomybės karas. R. Kapuścińskis stebi, kaip istorijos kataklizmai keičia eilinio žmogaus gyvenimą, rodo, kaip išsitrina ribos tarp užpuolikų ir aukų, teroristų ir terorizuojamųjų ir jog tai, kas sparčiai kintančiuose kruvinos istorijos įvykiuose atrodo banalu, turi žymiai gilesnes priežastis. Ši įžvalgi knyga padeda suprasti Izraelio ir palestiniečių konflikto ištakas bei painios pastarųjų kelių dešimtmečių Lotynų Amerikos istorijos foną, tačiau kartu tai – emociškai sodriausia Ryszardo Kapuścińskio knyga.

Šios knygos herojai partizanai – ne fanatiški, indoktrinuoti kairuoliai, o inteligentiški dvidešimtmečiai, įsiviešpatavusios prievartos, kolonializmo ir karinių diktatūrų siaubo įvaryti į beviltiškos kovos apkasus. Jų tragiškų likimų fonas – išsivysčiusių Vakarų šalių, vardan vienadienių ekonominių interesų toleruojančių ar net remiančių nusikalstamus karinius režimus, politinis cinizmas.

Ryszardo Kapuścińskio knygos žavi puikiu literatūriniu stiliumi, stebėtinu dėmesingumu gyvenimo smulkmenoms, antropologiniu įžvalgumu, jautrumu įvairioms žmonių gyvenimo formoms. Kapuścińskio žurnalistinė proza pelnytai garsėja ir drąsiais, taikliais pastebėjimais apie civilizacijos perspektyvas, apie Vakarų civilizacijos ir „Trečiojo pasaulio“ akistatą bei pačiu tikriausiu moraliniu nerimu. Klasikinė R. Kapuścińskio knygų tema – postkolonijinių režimų žlugimo anatomija, tačiau politinių įvykių priežastis R.Kapuścińskis įtikinamai aiškina, „iš apačios“ analizuodamas šalies gyvenimo būdą, panirdamas į kasdienio „paprastų žmonių“ gyvenimo detales, stebėdamas senųjų kolonijinių valdžios struktūrų likimą ir virsmus naujoje realybėje. Jo knygos – fundamentalūs egzotiškų šalių gyvenimo skerspjūviai, tačiau jo Afrika ar Lotynų Amerika gali daug pasakyti ir apie Europą su jos skurdo salelėmis – savitu vidiniu Trečiuoju pasauliu. Viename interviu rašytojas pastebėjo, jog Kongo kaimelių, kuriuos jis išvydo šeštajame dešimtmetyje, gyvenimo būdas akivaizdžiai priminė jo vaikystės Pinską.

Už savo knygas R.Kapuścińskis 1994 m. buvo apdovanotas Leipcigo mugės Europos santarvės premija, 1999 m. – Alfredo Toepferio fondo Hanzos J. V. Gėtės premija ir tais pačiais metais išrinktas žymiausiu XX šimtmečio lenkų žurnalistu, kelis kartus buvo nominuotas Nobelio premijai ir laikytas vienu rimčiausių kandidatų į ją. Tačiau yra ir dar viena, ne mažiau svarbi jo palikimo dalis. Ištisas būrys puikių viduriniosios kartos lenkų reporterių – W. Jagielskis, J. Hugo-Baderis, P. Smoleńskis, A. Domosławskis, M. Szczygielis ir kiti – vieningai pripažįsta R. Kapuścińskį savo mokytoju. Ryszardas Kapuścińskis buvo atskira epocha lenkų „aukštosios“, literatūrinės žurnalistikos istorijoje, bet ir visos Europos žurnalistika po jo knygų negrįžtamai pasikeitė. Rašydamas pratarmę jo knygos „Dar viena gyvenimo diena“ angliškam leidimui, Salmanas Rushdie pastebėjo: „Vienas Kapuścińskis vertas daugiau, nei tūkstantis inkščiančių ir fantazuojančių plunksnagraužių.“

Šiaurės šalių geostrateginė svarba Lietuvai

Tomas Janeliūnas, Laurynas Kasčiūnas, Jonas Daniliauskas, Egidijus Motieka

Išleido: UAB “EUGRIMAS”

Šios studijos tikslas – įvertinti Šiaurės šalių geostrateginę svarbą Lietuvai. Siekiama nustatyti ar Šiaurės šalys gali būti efektyviu Lietuvos strateginiu partneriu ir ar glaudus bendradarbiavimas su Šiaurės šalimis sudarytų sąlygas Lietuvai efektyviai balansuoti euroatlantinėse saugumo struktūrose bei atsverti Rusijos įtaką Rytų Pabaltijo geopolitinėje erdvėje. Studijoje, įvertinus, kokias geopolitines funkcijas Šiaurės šalys ir Lietuva gali atlikti viena kitos atžvilgiu, nustatomos globalios ir regioninės geopolitinės sąlygos, kurios būtų palankios Lietuvos nacionaliniams interesams. Galiausiai autoriai identifikuoja sritis, kuriose yra galimas Lietuvos ir Šiaurės šalių santykių aktyvizavimas.

Turinys

SAN­TRAU­KA 5

1. Šiau­rės ša­lių ge­o­po­li­ti­nių ko­dų is­to­ri­nės prie­lai­dos 34

1.1. Šiau­rės ša­lių ge­o­po­li­ti­nių orien­ta­ci­jų is­to­ri­nė sklai­da 35

2. Šiau­rės ša­lių ge­o­po­li­ti­nių ko­dų spe­ci­fi­ka ir erd­vi­niai lyg­me­nys 40

2.1. Glo­ba­lus lyg­muo 40

2.1.1. Di­džių­jų vals­ty­bių ge­o­po­li­ti­nės pro­jek­ci­jos Šiau­rės ša­lių erd­vė­je 41

2.1.2. „Minkš­to­sios“ ir „kie­to­sios“ ga­lios san­ty­kis Šiau­rės ša­lių erd­vė­je 43

2.1.3. Pa­grin­di­niai Šiau­rės ša­lių už­sie­nio po­li­ti­kos vek­to­riai 45

2.2. Re­gio­ni­nis lyg­muo 48

2.3. At­ski­rų Šiau­rės ša­lių ge­o­po­li­ti­nių ko­dų spe­ci­fi­ka 50

2.3.1. Is­lan­di­ja 51

2.3.2. Nor­ve­gi­ja 51

2.3.3. Da­ni­ja 52

2.3.4. Šve­di­ja 52

2.3.5. Suo­mi­ja 54

3. Šiau­rės ša­lių even­tu­a­lios ga­lios ki­ti­mo pro­jek­ci­jos 55

3.1. San­ty­ki­nė ga­lia 55

3.2. Struk­tū­ri­nė ga­lia 58

3.3. Ga­li­mi ge­o­po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos po­ky­čiai 60

3.4. Ga­li­mi at­ski­rų Šiau­rės ša­lių ge­o­po­li­ti­nės orien­ta­ci­jos ne­su­ta­pi­mai 61

3.5. Šiau­rės ša­lių rai­dos sce­na­ri­jai glo­ba­lia­me kon­teks­te 62

3.5.1. Trans­kon­ti­nen­ti­nio al­jan­so sce­na­ri­jus (JAV–ES–Ru­si­jos ašis) 62

3.5.2. Eu­ro­pos izo­lia­ci­ja (JAV–Ru­si­jos ašis) 63

3.5.3. Eu­ro­kon­ti­nen­ta­liz­mas (ES–Ru­si­jos ašis) 64

3.5.4. Eu­ro­at­lan­tiz­mas (JAV–ES ašis) 65

3.6. Šiau­rės ša­lių even­tu­a­li po­li­ti­ka Lie­tu­vos at­žvil­giu 67

3.6.1. NA­TO kryp­tis 67

3.6.2. ES kryp­tis 68

3.6.3. Ru­si­jos kryp­tis 69

3.6.4. Vi­du­rio Eu­ro­pos kryp­tis 70

3.6.5. Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no po­li­ti­ka 70

4. Lie­tu­vos ir Šiau­rės ša­lių san­ty­kių trans­for­ma­ci­jos ga­li­my­bės 73

4.1. Šiau­rės ša­lių svar­ba Lie­tu­vai ir Lie­tu­vos svar­ba Šiau­rės ša­lims 73

4.1.1. Po­li­ti­nė svar­ba 73

4.1.2. Eko­no­mi­nė svar­ba 74

4.1.3. Kul­tū­ri­nė svar­ba 76

4.2. Lie­tu­vos in­te­re­sai Šiau­rės ša­lių at­žvil­giu 77

4.2.1. Ge­o­po­li­ti­niai in­te­re­sai 77

4.2.2. Re­gio­ni­niai in­te­re­sai 78

4.2.3. Eko­no­mi­niai in­te­re­sai 79

4.3. Šiau­rės ša­lių in­te­re­sai Lie­tu­vos at­žvil­giu 80

4.3.1. Ge­o­po­li­ti­niai in­te­re­sai 80

4.3.2. Re­gio­ni­niai in­te­re­sai 81

4.3.3. Eko­no­mi­niai in­te­re­sai 81

4.4. Ben­dras iš­ori­nių grės­mių Lie­tu­vai įver­ti­ni­mas ir ga­li­mos Šiau­rės ša­lių grės­mės 82

4.4.1. Grės­mės ka­ri­niam ir iš­ori­niam po­li­ti­niam sau­gu­mui 82

4.4.2. Eko­no­mi­nės grės­mės 83

4.4.3. In­for­ma­ci­nio ko­mu­ni­ka­ci­nio sau­gu­mo pro­ble­mos 84

4.5. Svar­biau­si Lie­tu­vos po­li­ti­kos Šiau­rės ša­lių at­žvil­giu po­stu­la­tai (ak­ty­vi­za­vi­mo kryp­tys) 85

4.5.1. Glo­ba­lus lyg­muo 85

4.5.2. Re­gio­ni­nis-lo­ka­lus lyg­muo 85

4.6. San­ty­kių su Šiau­rės ša­li­mis per­spek­ty­va 88

4.6.1. Da­bar­ti­nės si­tu­a­ci­jos po­žiū­riu 88

4.6.2. Lie­tu­vos ir Šiau­rės ša­lių san­ty­kių po­zi­ty­vūs sce­na­ri­jai 90

4.6.2.1. Lie­tu­vos ir Šiau­rės ša­lių stra­te­gi­nė part­ne­rys­tė de fac­to (part­ne­rys­tės gi­li­ni­mas) 90

4.6.2.2. Šiau­rės ša­lys – Lie­tu­vos ba­lan­sa­vi­mo po­li­ti­kos prie­mo­nė 92

4.6.2.3. Dvi­na­rio ge­o­po­li­ti­nio su­bre­gio­no for­ma­vi­mas: a) Lie­tu­va (+Lat­vi­ja?)–Len­ki­ja+Šiau­rės ša­lys, b) Bal­ti­jos ša­lys+Šiau­rės ša­lys 94

4.6.2.4. „Švel­nio­jo al­jan­so“ kū­ri­mo ga­li­my­bė 97

4.6.2.5. Lie­tu­va – Šiau­rės ša­lių plac­dar­mas 99

4.6.3. Lie­tu­vos ir Šiau­rės ša­lių san­ty­kių ne­ga­ty­vūs sce­na­ri­jai 100

4.6.3.1. Eko­no­mi­nės „ko­lo­ni­jos“ vaid­muo 100

4.6.3.2. „Mai­nų ob­jek­tas“ re­gio­ni­niu ly­giu 102

4.7. Ben­dra­dar­bia­vi­mo su Šiau­rės ša­li­mis me­cha­niz­mas 105