Rusijos ir JAV varžytynės dėl Kinijos

Kinijos lyderis Xi gali žengti aukštai iškėlęs galvą: dėl jo varžosi tokios pasaulio galybės kaip JAV ir Rusija. Jis – padėties šeimininkas. O gal dar daugiau: kuriamas pasaulinis triumviratas Kinija – JAV – Rusija? Gal ne šiaip sau futorologai yra rašę, kad maždaug iki trečio dešimtmečio pabaigos bus sukurta Naujoji Pasaulio Tvarka (NPT) ir jos organas Pasaulinė Vyriausybė?

Tačiau nuo pranašysčių grįžkime prie aktualijų.

Trijų dienų Donaldo Trumpo valstybinis vizitas į Pekiną tarsi skyla į dvi dalis: kaip jo „fantastiniais“ rezultatais giriasi D. Trumpas ir kas pasiekta realiai. Tai pirmasis JAV prezidento vizitas Kinijoje per beveik devynerius metus ir pirmasis tiesioginis D. Trumpo bei Xi susitikimas nuo pernai spalio.

Kaip rašo politologas Linas Kojala, didžiausias abiejų šalių laimėjimas pasiektas prekybos srityje – vadinamojo Prekybos tarybos mechanizmo sukūrimas. Tai svarbu abiem šalims, ypač Amerikai, kurioje dėl karo Irane balandį infliacijos lygis pranoko atlyginimų augimą. L. Kojala pastebi, kad D. Trumpo tikslas mažinti deficitą virsta realybe, nors kritikai teigtų, kad realiai deficitas smuko mažiau, nes kiniškos prekės randa kelią į JAV rinką kitais būdais.

D. Trumpui ypač svarbu Kinijai parduoti daugiau prekių iš vadinamojo „Trigubo B“ („triple B“ – beans, Boeings, beef, arba sojų pupelių, „Boeing“ lėktuvų ir jautienos). O Kinijai aktualu išvengti naujo tarifų karo.

Tačiau dviejų valandų susitikime nieko „fantastiško“ nebuvo pasiekta. Tiek dirbtinio intelekto vystymo srityje, tiek politiniais klausimais tebuvo palinksėta galvomis, o iš sustingusios šypsenos Xi veide nebuvo galima įskaityti didesnio palankumo Amerikai. Na, Xi pažadėjo netiekti ginklų Iranui, padėti išblokuoti Ormūzo sąsiaurį, pirkti daugiau naftos iš JAV, – ir viskas.

Jautriausias derybų klausimas – Taivanas. Jau daugiau kaip 75 metus jis atsiskyręs nuo žemyninės Kinijos ir iki šiol yra Pekino galvos skausmas, o amerikietiškų ginklų tiekimas Taivanui jį dar padidina. Kinijos vadovas pareiškė, kad Taivano nepriklausomybė ir taika regione – nesuderinami procesai. Pekinas perspėjo Vašingtoną neremti Taivano. Tuo ir baigėsi „apsikeitimas nuomonėmis“.

Rusijos karas Ukrainoje nebuvo aptartas.

D. Trumpo džiugesys vizitu suprantamas: amerikiečiams jis nori įteigti, kad jis – nuostabiausias 47-asis JAV prezidentas, o jo respublikonai verti naujos pergalės tarpiniuose rinkimuose lapkritį. Tariama „fantastiška pergalė“ Azijoje, esą, yra verta gal devinto laimėjimo per trumpą laiką.

Žinoma, Rusija, pavydžiai stebėdama šį vizitą, šykščiai jį nušviečia. Bet kukliai pastebi, kad netrukus ir Putinas vyks į Pekiną. O vienas kremlinis portalas netgi didžiuojasi: jeigu D. Trumpas jį aplankė pirmą kartą nuo 2017 metų, tai Putinas Kinijoje buvojo gal 20 kartų, paskutinį kartą – pernai Xi kvietimu. Maskva džiaugiasi strategine sąjunga su Kinija, statomu dujotiekiu „Sibiro jėga – 2“, bendru darbu Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje ir t.t.

Akivaizdu, kad šis Putino pavydas ne iš gero gyvenimo. Kinija palaiko Rusijos karą prieš Ukrainą, tebėra gyvybės gysla pajamoms iš energetinių resursų tiekimo gauti, strateginė atspirtis Maskvos interesams ginti Azijos žemyne.

O gal iš tiesų tai Naujosios Pasaulio Tvarkos (NPT arba angl. NWO – New World Order, lot. NOM – Novus Ordo Mundi, arba NOS – Novus Ordo Seclorum) pradžia? O kaip joje dalyvaus Lietuva?

Išsamiau apie ją skaitykite čia

Leave a Reply