Įžiebtos taikos viltys Ukrainoje

Birželio viduryje, tarsi primenant pasauliui plėšikišką Hitlerio karo žygį į Rytus, įvairiose Europos vietose vyko forumai, skirti pasipriešinti agresoriui, apginti skriaudžiamus ir ieškoti kelių į taiką. Italijos pietuose rinkosi galingųjų klubo G7 lyderiai, numatę 50 mlrd. dol. pagalbos Ukrainai paketą ir pareikalavę iš Rusijos sumokėti 486 mlrd. dolerių už Ukrainai padarytą žalą, Briuselyje posėdžiavo ES vadovai, jau birželio 25 d. numatę pradėti derybas dėl Ukrainos ir Moldovos stojimo, NATO gynybos ministrai svarsto dėl privalomo 40 mlrd. dolerių skyrimo Ukrainos gynybai, aktyviai ruošiamasi Aljanso viršūnių susitikimui Vašingtone liepos 9 – 11 dienomis.

Praėjusį šeštadienį kurortiniame Šveicarijos Alpių mieste Burgenštoke (žemėlapyje ši Liucernos ežero iškyšulyje esanti prabangi vietovė apibraukta atskiru brūkšniu) įvyko Kyjivo organizuotas dviejų dienų Globalios taikos viršūnių susitikimas. Maskva nėrėsi iš kailio, siekdama sumenkinti šį 92 šalių ir 8 organizacijų „samitą“, o penktadienį Putinas iššovė lemiamą šūvį: jis pareikalavo, kad Kyjivas visiškai pasitrauktų iš keturių sričių, duotų garantijas nestoti į NATO, kitaip sakant, visiškai pasiduotų. Tik tada Putinas sutiktų nutraukti karo veiksmus ir pradėti taikos dialogą. Kaip sakoma, ačiū ir už tai.

Volodymyras Zelenskis šiuos pasiūlymus įvertino kaip eilinius Maskvos ultimatumus ir prilygino „naujai rusiškojo nacizmo bangai“. Juk būtent taip prieškariu elgėsi Stalinas ir Hitleris, priėmę nusikalstamą paktą ir grasindami jėga okupavę didžiules Europos teritorijas. Mes puikiai žinome, kaip baigėsi abiem ūsuotiesiems bičiuliams.

Putino „specialioji karinė operacija“ braška per visas siūles. Portalas Meduza.io suskaičiavo, kad, jei Rusija veržtųsi į minėtas keturias Ukrainos sritis tokiais pat tempais kaip šiemet (vidutiniai tempai 4,8 kv. km per dieną), jai prireiktų…14,3 metų.  Šis skaičiuotė grynai teorinė, nes, pavyzdžiui, visiškai užimti Chersono sritį rusams reiktų forsuoti Dnieprą, o tai įmanoma tik su sąlyga, jei ukrainiečių pajėgos visiškai pasitrauktų iš dešiniojo kranto, kaip atsitiko 2022 m. pavasarį. Tiesa, Ukrainos gynyba šiuo metu nėra stipri, bet Rusijos kariauna ir tokios neįveikia. Ką bekalbėti apie prieš karą Putino paskelbtus tikslus – denacifikuoti ir demilitarizuoti Ukrainą, sunaikinti visą neva Lenino sukurtą valstybę…

Kodėl Putinas staiga „nuleidžia garą“? Aišku, kad jis nori padaryti įspūdį prieš viršūnių susitikimą Šveicarijoje, esą kokia Maskva taikinga ir sukalbama. Gali būti, kad kai ką tokia retorika įtikins (patiklių politikų ir įvairių veikėjų pakanka ir Lietuvoje). Konferencijos programoje taip pat buvo įrašyta, kad bus ieškoma kelių taikai pasiekti. Kyjivas teigia, kad kelias į taiką yra vienas.

Pusšimtis joje dalyvavusių valstybių vadovų puikiai suprato, kad Putino korta mušta: jis negali įveikti Ukrainos pasipriešinimo, ypač dabar, kai ją aktyviau suskato remti JAV, kitos Vakarų valstybės. Penktadalis užgrobtos teritorijos, esančios arčiau Rusijos sienų, tai toli gražu ne visa Ukraina, ir tai Putinas supranta. Dar skausmingiau jis suvokia, kokią žalą jo pradėtas karas daro patiems rusams. Ne veltui jis prašo panaikinti Vakarų įvedamas sankcijas, o nepaprastai išaugusios dotacijos karinei pramonei skurdina Rusijos gyventojus. Putinas susirūpinęs ir savo likimu: ar jis tęs karą, ar trauksis iš užgrobtų žemių, jo likimas bus toks pat… Ne veltui apžvalgininkai spėja, kad ultimatyvius pasiūlymus paskelbęs Putinas atrodo lyg apimtas panikos: jo aplinkos generolai ir oligarchai reikalauja greitų sprendimų.

Niekas nepuoselėjo vilčių, kad pirmasis Globalios taikos viršūnių susitikimas duos apčiuopiamų rezultatų. Maskva bandė vaizduoti, kad Kyjivui tai vos ne išgyvenimo konferencija. Bet iš 10 numatytų jos temų išsamiau buvo paliestos trys. Jos atsispindėjo ir baigiamojoje deklaracijoje, paskelbtoje sekmadienį po pietų. Vadinamus „sunkius“ klausimus nutarta atidėti, kad jie nesukeltų susitikimo dalyvių nesutarimų. Taigi, deklaracijoje į „taikos formulę“ įrašyti trys punktai: Ukrainos atominės stotys, būtent Zaporižios AE, turi dirbti kontroliuojamos Kyjivo ir stebimos TATENA; Ukrainos žemės ūkio produkcija, pavyzdžiui, grūdai turi laisvai būti gabenami trečiosioms šalims, taip pat ir per Juodosios bei Azovo jūrų uostus; visi karo belaisviai, deportuotieji civiliai, taip pat neteisėtai išvežti vaikai turi grįžti į Ukrainą. Rusija paminėta tik kartą – pirmame punkte. Dokumentui pritarė 78 iš 92 susitikime dalyvavusių valstybių, bet deklaracija atvira ją pasirašyti ir po susitikimo.

Kas dabar? Bus rengiamas Taikos planas (vadinamas Kelio žemėlapis), jis bus pateiktas ir Rusijai. Tuomet ji bus pakviesta į antrąjį susitikimą, kuris greičiausiai įvyks Saudo Arabijoje vėlų rudenį, jau po rinkimų JAV. Štai tada bus galima kalbėti apie karo nutraukimą Ukrainoje.

Šveicarijos „samitas“ įkvėpė optimizmo. Nepriklausomai nuo to, kaip į Taikos planą reaguos Rusija ir kokią savo konferenciją ji surengs rudenį.

Leave a Reply

1 Comment

  1. Gintautas

    Labai svarbus ir reikšmingas susitikimas. Laikas pažaboti rašistus ir užkirsti kelią tokems bandymams ateity.