Moldaviškas vynas – politinių sprendimų įkaitas

Galbūt kada nors suprasime, kad Moldova – ši nedidelė tarp Ukrainos ir Rumunijos įsispraudusi vyno šalis – yra ypatingas kraštas, kai kuriais atžvilgiais panašus į Lietuvą. Antai netgi gyventojų skaičiumi (jų Moldovoje yra apie 3,6 mln., o su Padnestre ir jai priklausančiu Benderų regionu – 4,2 mln.) Moldova kone prilygsta mūsų šaliai. Nusikalstamas Molotovo–Ribbentropo paktas ją taip pat smarkiai sužalojo: nacistinė Vokietija perleido SSRS Besarabiją, kuri įėjo į carinės Rusijos sudėtį, o 1918 m. priklausė Rumunijai, ir Šiaurės Bukoviną, iki 1914 m. buvusią Austrijos–Vengrijos imperijoje. Beje, Moldova pirmoji iš sovietinių respublikų 1990-ųjų gegužę pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

Šiame nestabiliame krašte ir šiandien vyksta pokyčiai, primenantys kai kuriuos Lietuvos politikų žingsnius. Štai birželio 28-ąją Kišiniovas paskelbė Sovietinės okupacijos atminimo diena (tai sovietinių pajėgų įsiveržimo į Besarabiją metinės ir jos perėjimo iš Rumunijos sudėties į SSRS sudėtį diena). Birželio 24 d. laikinasis prezidentas Michajus Gimpu (Mihai Ghimpu) pasirašė įsaką, pagal kurį tą dieną visur iškabinamos pusiau nuleistos vėliavos, perrištos juodu kaspinu, o Kišiniove prie parlamento pastato turėjo įvykti represuotųjų mitingas šiai datai pažymėti. Iš tiesų tądien čia susirinko keli šimtai žmonių, laikančių šūkius „Stalinas ir rusų tauta mums atnešė laisvę – išvežė į Sibirą“, o pats M. Gimpu padėjo gėlių prie ką tik pastatyto memorialinio akmens sovietinės okupacijos aukoms atminti.

Tačiau didelių iškilmių neįvyko. Opozicija – komunistai, kuriuos pernai rugsėjį nuvertė rinkimus laimėjusios demokratinės jėgos, ir diduma Liberaliosios partijos vadovaujamos koalicijos partnerių iš aljanso „Už europietišką integraciją“ pareikalavo atšaukti įsaką. Komunistų prašymu tai rekomendavo ir Konstitucinis Teismas. Nei koalicijoje, nei visuomenėje skilimo neįvyko, nes tą dieną apsiribota keliais nemasiniais renginiais. Ir nors prezidentas įsako neatšaukė, jis pakluso daugumos reikalavimui, juolab kad rudenį, lapkričio 14-ąją, vyks parlamento rinkimai, ir naujasis parlamentas spręs, kokias dienas skelbti atmintinomis.

Tačiau buvusio Liaudies fronto lyderio sprendimas sukėlė nemažą audrą. Tokios dienos paskelbimu ypač pasipiktino Maskva, jos reakcija buvo neadekvati: uždrausti moldaviškų vynų importą į Rusiją. Jau birželio 30-ąją vyriausiasis Rusijos sanitarijos gydytojas Genadijus Oniščenka pareiškė, kad uždrausta importuoti apie 18 rūšių Moldovos vyno, nes jame „esančios medžiagos kelia pavojų vartotojų sveikatai“. Sanitarinė epidemiologinė tarnyba ypač nepatenkinta raudonojo vyno „Cabernet“ kokybe. Balandžio pabaigoje G. Oniščenka išbrokavo didelę Moldovos vyno medžiagų partiją, ir tuomet jis teigė, kad Rusijos kokybės reikalavimuose „nėra jokios politikos“. Dabar tokį pasiteisinimą surasti sunku. G. Oniščenka niekinamai sakė naujienų agentūrai „RIA Novosti“, jog „moldavišku vynu galima dažyti tvoras“. Akivaizdu, kad Maskva šitaip nori nubausti Kišiniovą už ją žeidžiančius Moldovos prezidento veiksmus.

Priminsime, kad Rusija dažnai naudoja tokias keršto priemones. Dar 2007-ųjų sausį Rusijos vyriausiasis sanitarijos gydytojas G. Oniščenka pranešė, jog Rusija leis importuoti tik 25 Moldovos įmonių vynus, nors apskritai jų veiklą siekiant pagerinti produkcijos kokybę įvertino teigiamai. G. Oniščenka pažymėjo, kad nuo šiol Moldovos vynas turės būti vežamas tik per vieną muitinę, nors anksčiau tai buvo galima daryti daugiau kaip per 20 kontrolės postų. Taip pat visa ši produkcija bus tikrinama du kartus: centrinėje laboratorijoje ir specialiai įrengtose laboratorijose pasienyje. 2006 m. kovo 27 d. Rusija taip pat uždraudė vynų importą iš Moldovos ir Gruzijos dėl juose aptiktų pesticidų ir sunkiųjų metalų. Iki tol Rusijai tekdavo apie 90 proc. Moldovos vyno eksporto. Tuomet reikėjo įsikišti net valstybių vadovams. Per lapkričio 28 d. NVS valstybių vadovų tarybos susitikimą tuometiniai Moldovos ir Rusijos prezidentai Vladimiras Voroninas ir Vladimiras Putinas sutarė atnaujinti Moldovos vynų eksportą į Rusiją.

2008-ųjų vasarį „Geopolitika“ rašė (http://www.geopolitika.lt/?artc=1752), kad savo galią ir įtaką Moldovai bei regionui Rusija demonstruoja uždrausdama kai kurių Moldovos žemės ūkio produktų ir vyno importą. O juk vyno pramonė tiekia daugumą Moldovos eksportuojamos produkcijos ir yra labai svarbi šalies ekonomikai. Iki 2006 m., kai Rusija įvedė draudimus, Moldovos eksportas didėjo apytiksliai nuo 11 iki 24 proc., tačiau įvedus draudimus eksportas sumažėjo net 3,6 procento. Tai tiesiogiai paveikė bendrąjį šalies vidaus produktą (BVP), ir 2006 m. jo augimo tempai krito beveik dvigubai (vidutiniškai nuo 7 iki 4 proc.). Tų pačių metų pabaigoje Rusija vis dėlto nutraukė moldaviškų prekių blokadą, o kitų metų lapkritį embargas iš dalies buvo panaikintas, ir 2007 m. Moldovos makroekonominiai rodikliai iš karto pagerėjo. Eksportas vėl grįžo į savo augimo tempų vėžes (didėjo apie 20 proc.), o BVP augimas vėl įgavo didesnį pagreitį (apie 8 proc.). Kaip tuomet rašė apžvalgininkas Viktoras Andrejevas, aiškiai matyti, kad Rusijos įtaka Moldovos ekonomikai netgi tokioje siauroje srityje kaip vyno eksportas yra didžiulė ir, deja, veiksminga.

Iš tikrųjų draudimai suduoda didelį smūgį ir taip silpnai Moldovos ekonomikai (pripažįstama, kad Moldova yra silpniausia šalis Europoje). Kaip pranešė portalashttp://www.imperial-vin.com/, palyginti su 2005 m. sausio–spalio mėnesiais, 2006 m. sausį–spalį Moldovos vynų produkcijos eksportas sumažėjo 46,5 proc. ir buvo 136,4 mln. dolerių. Į butelius išpilstytų vynų eksportas 2006 m. sausį–spalį siekė 68 mln. litrų (77,4 mln. dol.), putojančių vynų – 1,1 mln. litrų (1,86 mln. dol.), brendžio – 4 mln. litrų (15,14 mln. dol.), kitų stipriųjų alkoholinių gėrimų – 731 tūkst. litrų (1,56 mln. dol.).

Prieš ketverius metus didžiąją dalį Moldovos vynų už 16,9 mln. dolerių importavo Rumunija. Eksportas į ES valstybes sausį–spalį išaugo 32 proc. ir siekė 8,7 mln. dolerių, į Lenkiją eksportas išaugo 61 proc. (2,8 mln. dol.), į Vokietiją – 29 proc. (1,3 mln. dol.), į Čekiją – 25 proc. (1,1 mln. dol.), į Estiją – 11 proc. (0,7 mln. dol.), į Latviją – 8 proc. (1,1 mln. dol.).

Šiaip ar taip, M. Gimpu žingsnį vieni laiko provokacija, Maskvos erzinimu, kiti – principinga išdidžios moldavų tautinės savimonės išraiška. 58-erių metų politikas, dalyvavęs įkuriant Moldovos liaudies frontą ar atvedant šalį į nepriklausomybę, kaip parlamento pirmininkas nuo pernai rugsėjo 11-osios laikinai užima šalies prezidento postą (Moldovos parlamentas jo taip ir nesugebėjo išrinkti, tad dabar laukiama naujų rinkimų rudenį). Savo pozicija jis iš esmės skiriasi nuo komunistų lyderio V. Voronino, kuris tai siutindavo Maskvą savo išsišokimais, tai jai nuolaidžiaudavo. M. Gimpu panaikino vizų režimą su Rumunija, siekia išvesti Rusijos kariuomenę iš Padnestrės, metė iššūkį Kremliui atsisakydamas dalyvauti Pergalės 65-mečio iškilmėse Maskvoje. Kišiniove kalbama, kad jis aršiu Maskvos priešu tapo po to, kai 2000-aisiais autokatastrofoje įtartinomis aplinkybėmis žuvo jo brolis, žinomas Moldovos disidentas Georgė Gimpu.

Tačiau jo sprendimas pažymėti sovietinės okupacijos žiaurumus atitinka visų nuo J. Stalino represijų nukentėjusių posovietinių kraštų lūkesčius. Maskvos kirtis išplėtotai Moldovos vyno pramonei tik patvirtina, kad Kišiniove neužmiršta nacionalinė tragedija ir nuosekliai atkuriama istorinė tiesa. Atrodo, tai supranta ir Vilnius: jis remia eurointegracijos ištroškusių moldavų viltis.