Diplomatinėje praktikoje įprasta, kad prieš valstybių vadovų vizitus vengiama šiurkščių pasisakymų, nepasvertų prognozių ar palyginimų. Vis dėlto šios nerašytos tradicijos nepaisė nei Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, nei Amerikos vadovas Barackas Obama. Pastarasis liepos 6 d. pradeda trijų dienų vizitą Rusijoje. Rusijos lyderis jo išvakarėse prakalbo apie Jungtinių Valstijų ir Rusijos santykius, pablogėjusius iki Šaltojo karo lygio, o B. Obama leido sau palyginti D. Medvedevą su Vladimiru Putinu akivaizdžiai ne pastarojo naudai. Amerikos prezidentas Maskvoje susitinka su jais abiem.Be to, jis kalbėsis ir su savotišku abiejų šalių santykių ekspertu – buvusiu prezidentu Michailu Gorbačiovu.

Taip abu vadovai, tarsi susitarę, ketina pademonstruoti, kad kietakakčių JAV ir Rusijos politikų laikai praėjo. Tokiais praeities politikais Vašingtonas ir Maskva laiko abu – tėvą ir sūnų – Bushus ir dabartinį Rusijos ministrą pirmininką V. Putiną. Būtent apie šį B. Obama interviu Rusijos žiniasklaidai pasakė, kad jis dar viena koja yra praeityje. Vakarų spauda primena 2001 m., kai George‘as W. Bushas, pažvelgęs į V. Putino sielą, pamatė troškimą pagerinti santykius su JAV. Naujasis Amerikos vadovas tikriausiai nesigilins į D. Medvedevo sielos gelmes, nors vizito išvakarėse jam išsakė daug komplimentų. JAV prezidento užuominos apie V. Putiną turėtų palengvinti D. Medvedevo vaidmenį derybose su Vašingtonu ir dvivaldystės kovą pačioje Rusijoje. Žurnalas „Time“ pastebi, kad JAV vadovo vizitas Rusijos prezidentui padės užimti savarankiškesnę padėtį Rusijos politinėje arenoje.

Ko gi galima laukti iš šio svarbaus vizito?

Vakarų spauda mirgėte mirga prielaidomis ir prognozėmis – nuo pačių niūriausių iki optimistinių. Brukingso instituto direktorius Strobe‘as Talbottas rašo, kad „mes stebime keistą santykių su Rusiją etapą, kurį pavadintume „Atgal į ateitį“. Politikos analitikas turėjo galvoje vienintelę sėkmingą tų santykių sritį – tai derybas dėl nusiginklavimo.

Iš tiesų Rusijos ir JAV prezidentai jau pirmą vizito dieną ketina pasirašyti principinį susitarimą dėl naujos strateginės puolamosios ginkluotės sutarties, kuri turi būti parengta iki gruodžio 5 d. Šalys sieks sumažinti po 1700 branduolinių galvučių ir maždaug po 1100 jų nešyklių. Per pirmą lyderių susitikimą Londone buvo pažadėta pasiekti efektyvų susitarimą, tačiau apžvalgininkai tvirtina, kad derybos vyko slapta, todėl iki paskutinės valandos bus neaišku, ar pavyks jį pasiekti.

Vašingtonas nesutinka į raketų mažinimo planus įtraukti ir jų nešykles, o Maskva naują sutartį sieja su amerikiečių priešraketinės gynybos sistemos dislokavimu Rytų Europoje. Amerikiečiai tikisi, kad rusai nuolaidžiaudami pritars Vašingtono planams pažaboti Iraną. Todėl vokiečių „Handelsblatt“ rašo, kad ir iš šių derybų neverta tikėtis nieko nauja. Rusijos analitikai pastebi, kad prie šaltų abiejų šalių santykių prisidėjo iškeltos naujos Maskvos sąlygos Rusijai stoti į Pasaulinę prekybos organizaciją.

Rusijos ir JAV santykius labai komplikavo rugpjūčio karas Gruzijoje. Jo padariniai iki šiol temdo dviejų šalių santykius. Iš pradžių JAV ir NATO, o dabar Rusija Kaukaze rengia karines pratybas, dėl kurių nepasitikėjimas dabar labiau išaugo. Gruzijos ir Ukrainos galimybės įstoti į Aljansą vis dar erzina Maskvą. D. Medvedevas gali lengviau atsikvėpti, nes kartu su prezidentu į Maskvą neatvažiuoja birželį rankos traumą patyrusi valstybės sekretorė Hillary Clinton. Viceprezidentas Joe Bidenas, šių metų pradžioje prakalbęs apie Rusijos ir Amerikos santykių „perkrovimą“, dabar tik stebės, kaip abi pusės bando suprasti, ko viena iš kitos tikisi.

Tikėtis, nors ir atsargiai, galima daug. Sukurti pasitikėjimo atmosferą kur kas sunkiau. Trečiadienio rytą, kai abu vadovai iš Maskvos skris į Didžiojo aštuoneto (G8) susitikimą balandį nuo žemės drebėjimo nukentėjusiame Italijos mieste Akviloje (itališkai „l‘aguile“ reiškia „erelis“), mes jau galėsime žinoti, ar „perkrovimo“ mygtukas eilinį kartą neužstrigo.