Prieš penkis mėnesius Jungtinių Valstijų prezidentu inauguruotas juodaodis Barackas Obama, pasirodo, yra dar ir vikrus musių medžiotojas. Nemažai juoko televizijos kanalo CNBS sukėlė Amerikos prezidentas, šauniai nugalabijęs įkyrų vabzdį, prieš tai jam pataręs taikiai palikti Baltuosius rūmus.

Tiesa, ši musės sunaikinimo operacija tapo ne tik juokų taikiniu, bet ir kai kam sukėlė visai gyvenimiškų klausimų. Kokiomis sanitarinėmis sąlygomis dirba JAV vadovas, jei į jo apartamentus patenka juodosios mėšlo musės? Kaip dirba Baltųjų rūmų ūkio tarnybos, jei kyla pavojus prezidentui pasigauti kokią infekciją? Pagaliau ar etiška ir estetiška demonstruoti visai šaliai šiuos vaizdus? Nebe reikalo organizacija „Žmonės už teisingą elgesį su gyvūnais“ netrukus atsiuntė prezidentui 8 dolerių vertės specialią gaudyklę, kuria pagautas sveikas gyvis gali būti paleidžiamas į laisvę. Organizacijos atstovai pareiškė šiaip esą patenkinti B. Obamos elgesiu su gyvūnais, tačiau viešai rodytas musės sutraiškymas peržengia kai kurių įstatymų ribas…

Žinoma, tai smulkmena. Po to gerai nusiteikęs ir savo įvaizdį paįvairinęs JAV prezidentas prakalbo apie ne tokius linksmus dalykus. Jis pateikė penkių priemonių planą, kaip kovoti su ekonomikos krize. Prezidentas prisipažino, kad augantis biudžeto deficitas jam neleidžia užmigti. Jis nuogąstavo, kad, jei šalis nesusidoros su milžiniškomis skolomis, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos ar kitos šalies kreditoriai nusigręš, ir tuomet apskritai iškils santykių su šiomis rinkomis problema. Juk, kaip vaizdžiai kalbėjo JAV vadovas, daugelis finansinių schemų buvo nubraižytos ant smėlio.

Prognozės, pasak prezidento, taip pat nelinksmos. Iki metų pabaigos nedarbas padidės iki 10 proc. ir prilygs 1983 m. buvusiam nedarbui. Jam ypač nerimą kelia sveikatos apsauga, socialinis aprūpinimas. Dar per anksti kalbėti apie nemokamą sveikatos apsaugą, sakė prezidentas, nors tokiems planams jis teigė pritariąs.

Jo pateiktą finansų sistemos pertvarkymo planą analitikai vertina kaip didžiausią nuo Didžiosios depresijos laikų trečiajame dešimtmetyje. Tuomet ji kilo irgi dėl panašių priežasčių – nuo Volstrito finansų krizės, kai spekuliacijos akcijų rinkoje pasiekė neregėtą mastą. Per kelerius metus JAV bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko beveik 33 proc., nedarbas sudarė 25 proc. Jeigu krizės priežastys panašios, tai ir priemonės jai įveikti gali būti tokios pat, sako Amerikos ekonomistai. 1933 m. prezidentas Theodoras Rooseveltas pasirašė vadinamąjį „Naujojo kurso“ projektą – ekonomikos reformų programą, kurioje neatsisakė valstybės kišimosi į ekonomiką. Kiti mokslininkai vėliau neigė šį krizės sprendimo principą, tačiau savo ekonomikoje jį sėkmingai pritaikė ir kitos pasaulio šalys. Amerikos ekonomikos recesija atslūgo tik Antrojo pasaulinio karo išvakarėse.

Kaip rašo britų „The Financial Times“, pagal B. Obamos planą iki metų pabaigos Kongresas turi priimti keletą naujų įstatymų projektų. Bet jau dabar jis sukėlė kritikos audrą. Amerikos bankai perspėja, kad valstybinis ekonomikos reguliavimas sutrukdys kurti naujas paslaugas ir padidins jų kainą. Federalinė rezervų sistema jau seniai prarado griežto reguliavimo funkciją. Kritikai pastebi, kad JAV centrinis bankas nesugebėjo sustabdyti standartinių paskolų išdavimo bangos, kuri detonavo finansų krizę.

Po pusmečio tylos atsibudo ir buvęs Amerikos prezidentas George‘as W. Bushas jaunesnysis. Jis ėmė kritikuoti B. Obamos planus griežčiau kontroliuoti privačias korporacijas ir finansų institutus. Kaip rašo laikraštis „The Washington Times“, respublikonas pasisakė prieš tokį valstybės kišimąsi į privatų sektorių. Demokratai jam atkirto, kad dabartinis prezidentas šias problemas paveldėjo ne iš ko kito, o iš respublikonų.

B. Obamos pasisakyme nebuvo net užuominų, kad krizė Amerikoje pamažu atslūgsta. Jei tokių požymių ir yra, sakė jis, tai tik atskirose ūkio struktūrose ar veiklos srityse. Kaip pastebi britų spauda, prezidentas viešai neparodė savo nepasitenkinimo kai kurių didžiųjų valstybių ketinimais išguiti dolerį iš svarbiausios pasaulio valiutos pozicijų, tačiau jo ekonomikos atgaivinimo planas turėtų padidinti ne tik amerikiečių, bet viso likusio pasaulio optimizmą.