Artimieji rytai – tarp fantazijos ir susitaikymo
JAV prezidentas Barackas Obama, ko gero, imasi sunkiausios naštos užsienio politikoje – sutaikyti JAV, Izraelį ir Vakarus su musulmonų pasauliu. Tuo tikslu naktį į trečiadienį jis atskrido į Saudo Arabiją, o ketvirtadienį Egipto sostinėje, viename iš Kairo universitetų, sakys svarbią kalbą, kurios tikslas – skelbti naują Vašingtono susitaikymo politiką arabų šalyse.
Kodėl Kairas, klausia „Amerikos balso“ naujienų apžvalgininkė? 16 mln. gyventojų turintis miestas ant Nilo – faraonų kraštas, civilizacijos lopšys ir arabų pasaulio centras. Egiptas visada buvo nuosaikus JAV sąjungininkas, santykių su Izraeliu tarpininkas, ne vienos taikios iniciatyvos pradininkas ar svarbių derybų rengimo vieta. Jis atlieka strateginį vaidmenį sureguliuojant palestiniečių ir žydų konfliktą bei pažabojant agresyvų Iraną. Visas musulmonų pasaulis pasitiki Kairu, todėl jame esantį „Al Azharo“ universitetą, įkurtą dar 975 m. ir iki šiol esantį svarbiausią arabų literatūros ir sunitų religinį mokslo centrą, Amerikos prezidentas buvo pasirinkęs neatsitiktinai. Tik paskutiniu metu jis nutarė kalbą sakyti pasaulietiniame Kairo universitete, kuris įkurtas tik praėjusio šimtmečio pradžioje ir perkeltas į Kairo priemiestį Gizą, šalia garsiojo sfinkso.
JAV prezidento kalbos vieta labai daug ką reiškia, siekiant išvengti įtarumo ir priešiškumo, kurio Vakarų atžvilgiu prisikaupė tikrai daug. Per balandį vykusį savo vizitą Turkijoje B.Obama sakė, kad į dialogą nori įtraukti musulmonus ir rasti su jais bendrą kalbą. Tačiau arabai nori žinoti ir jos detales. Kaip Vašingtonas traktuoja palestiniečių problemą, nes jis aiškiai remia ekspansinę Izraelio politiką? Kaip jis pateisins grobikišką Amerikos politiką ir musulmonų naikinimą Irake, Afganistane ar Palestinoje? Ar jis turi aiškų ir konkretų padėties Artimuosiuose Rytuose sureguliavimo planą?
Regione į Ameriką žvelgia įtariai. Ankstesnių JAV prezidentų, ypač George‘o W. Busho, įdirbis Artimuosiuose Rytuose yra lyg našta Barackui Obamai. Paryžiaus „Le Figaro“ rašo, kad ankstesnis Amerikos vadovas 2004 m. laiške tuometiniam Vyriausybės vadovui Arieliui Sharonui nepritarė žydų gyvenviečių griovimui palestiniečių teritorijose. Dabartiniam Izraelio ministrui pirmininkui Benyaminui Netanjahu, kuris taip pat gyrė už tai Vašingtoną, teks ryti kartėlį, klausantis B.Obamos kalbos.
Izraelyje reiškiamas didelis nepasitenkinimas naujoviška Amerikos prezidento politika. Jo vizitą Artimuosiuose Rytuose lydi Tel Avivo pasipiktinimai, kad B.Obama nuolaidžiauja palestiniečiams ir nepritaria Izraelio pasiūlymui juos padaryti Jordanijos piliečiais. Buvęs gynybos ir užsienio reikalų ministras Moshe Arensas, beje, 1925 m. gimęs Kaune, laikraščio „Ha‘aretz“ puslapiuose agituoja už palestiniečių išsiuntimą į Hašimitų karalystę (Jordaniją), kurioje apie 70 proc. gyventojų palestiniečiai, o jei skaičiuosime ir beduinus, tai kone visi, rašo buvęs ministras. Vašingtono idėja „Dvi valstybės – dviems tautoms“, jo nuomone, niekam tikusi, nes ji neišraus terorizmo šaknų, o tik komplikuos etninių mažumų gyvenimą Izraelyje. Tai tik politinė fantazija, baigia straipsnį M.Arensas.
Beje, Izraelio parlamentas praėjusią savaitę jau svarstė pasiūlymą padaryti Jordaniją oficialia Vakarų Jordano krante gyvenančių palestiniečių tėvyne. Kaip pastebi laikraštis „The Christian Science Monitor“, pačios Jordanijos apie tai niekas net neklausė. Šios karalystės užsienio reikalų ministras iškvietė Izraelio pasiuntinį ir pasiūlė liautis svarstyti tokį vienašališką įstatymo projektą. Dabar šis klausimas bus nagrinėjamas Kneseto užsienio reikalų ir gynybos komitete. Taip Tel Avivas bando nusimesti nuo pečių varginančią palestiniečių naštą ir užkrauti ją ant kaimynų pečių.
Taigi, Baracko Obamos Egipto sostinėje laukia atsakingas momentas. Jis turės musulmonus įtikinti, kad su jais Vašingtonas nuoširdžiai siekia lygiateisio dialogo, o kitus patikėti, kad arabų pasaulis vertas būti jų derybų partneriu. Gali būti, kad Amerikos prezidentas kitą dieną kuo greičiau spruks į Europą, kur Prancūzijoje birželio 6-ąją jo laukia iškilmės, skirtos 65-osioms sąjungininkų kariuomenės išsilaipinimo Normandijoje metinėms.
Darius
Ar kas kada yra pasiūlęs sprendimą, kuris būtų bent kiek tikęs abiem pusėm?
Gytis
Dariau, o ar toks sprendimas gali būti įmanomas?