Lenkijoje dar šiemet bus dislokuota amerikiečių zenitinių raketų kompleksai „Patriot-2“ su 196 raketomis ir 100 juos prižiūrinčių kariškių. Ši naujiena nei Varšuvai, nei Maskvai nebuvo kaip iš giedro dangaus. Dar pernai rugpjūtį, per patį Rusijos karą Gruzijoje, buvo pasirašytas atitinkamas Jungtinių Valstijų ir Lenkijos susitarimas. Naujasis Amerikos vadovas Barackas Obama dar svarsto priešraketinio skydo elementų dislokavimo Rytų Europoje galimybę, tačiau zenitinės raketos jiems saugoti jau bus atgabentos. Rusijos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atsakas buvo greitas: tokiu atveju Kaliningrado srityje pasirodys mažo nuotolio raketų „Iskander“…

Kaip sakoma, Vakarai vežimą stato pirma arklio. Varšuvos reikalavimu, JAV pirmiausia dislokuoja zenitines raketas galimam priešo smūgiui atremti, o tik paskui – ir tai „galbūt“ – į vakarus nuo Gdansko, 5 km nuo Slupsko, įrengs 10 raketų gaudyklių, kurios turės numušti paleistas priešo raketas. Šie priešraketinio skydo elementai Lenkijoje turėtų būti dislokuoti iki 2013 m., o iš Kvadžaleino atole Ramiajame vandenyne esančios JAV karinės bazės į Čekiją perkeltas priešraketinės gynybos radaras – iki 2011 m.

Tas „galbūt“ atsirado tik išrinkus prezidentu B. Obamą, kuris dar per rinkimų kampaniją suabejojo būtinybe Rytų Europoje dislokuoti Priešraketinės gynybos sistemą (PRGS). Kovo pabaigoje jis nusiuntė slaptą laišką Rusijos prezidentui Dmitrijui Medvedevui, kuriame neva siūlė mainus – jeigu Maskva pritars Vašingtono pastangoms pažaboti Irano branduolinę programą, tai PRGS Europoje gali ir nebūti. Kai laiško turinys iškilo viešumon, Vašingtonas ir Maskva puolė neigti tokį sandėrį, bet kartu vėl atsinaujino senas ginčas.

Praėjusių metų susitarimai Lenkijos ir Čekijos Parlamentuose dar neratifikuoti. Bet, kaip rašo britų „The Financial Times“, Varšuva jau paskelbė, kad kompleksai „Patriot-2“ bus atgabenti, ryšis Vašingtonas dislokuoti priešraketinio skydo elementus ar ne. Zenitinės raketos bus kaip priedas prie panašios NATO ginkluotės, kuri gabenama iš Vokietijos ir naudojama, pavyzdžiui, per pratybas. Tiek zenitiniams užtaisams, tiek raketoms gaudyklėms reikia kurti bazes, kurios jau pradėtos projektuoti.

Taigi ginčas užvirė iš naujo, o Maskva vėl pagrasino atsakysianti raketomis prie pat Lenkijos sienų. Aukštas Rusijos generalinio štabo pareigūnas pareiškė, kad „Iskander“ dislokavimo tema artimiausiu metu vėl iškils“, nors iki šiol šių raketų Kaliningrado srityje dar nėra. Pernai lapkričio 5 d. savo metinėje kalboje tai pažadėjo ir Rusijos prezidentas D. Medvedevas. Tai buvo perspėjimas tik ką išrinktam naujam Amerikos prezidentui, kad jis atsisakytų savo grasinamų planų Europoje. Ir netrukus B. Obama pareiškė spausiantis santykių su Rusija „perkrovimo“ mygtuką. Sausio pabaigoje Maskva paskelbė neforsuojanti „Iskander“ dislokavimo planų.

Pernai šių raketų norėjo nusipirkti ir Baltarusijos lyderis Aleksandras Lukašenka. Kai Maskva pristabdė isteriją dėl jų dislokavimo, balandžio pabaigoje jis išdidžiai pareiškė: „Mes niekada rusų neprašėme kompleksų „Iskander“. Mes juos patys nusipirksime. Tačiau sakau tiesiai – mes juos patys pasidarysime, jeigu reikės, be raketų, o raketas nusipirksime“. Suprantama, Rusija gali pasinaudoti galimybe šiomis raketomis sustiprinti vakarinę Rytų bloko sieną.

Karo ekspertų nuomone, lyginant amerikiečių ir rusų raketas, didelių skirtumų nėra. Trys raketų kompleksų „Patriot“ versijos yra skirtos daugiau zenitiniams pabūklams, tai yra paleidžiamos nuo galingų vilkikų. Jos skrenda dvigubai trumpiau negu dviejų tipų „Iskander“, kuriomis gali būti apšaudyti kariniai štabai, radarai ir didelės ginkluotųjų pajėgų susitelkimo vietos. „Iskander“ Kaliningrado srityje galėtų pasiekti ir būsimą amerikietiškųjų raketų dislokavimo prie Gdansko vietą ir, žinoma, visą Lietuvos teritoriją.