Trijų kadaise egzistavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybių – Ukrainos, Baltarusijos ir Lietuvos – užsienio reikalų ministrų susitikimas šį šeštadienį davė gerą progą panagrinėti vis pastebimesnį šios vidurinės istorinės grandies Baltarusijos slinktį į Vakarus. Ginčai su Rusija privedė prie to, kad Baltarusijos užsienio reikalų ministerija susitikimo Vilniuje išvakarėse pareiškė, kad Minskas tapo „pernelyg priklausomas nuo Maskvos”, todėl gali būti svarstomas Baltarusijos stojimo į NATO ir ES klausimas.

Šalies užsienio reikalų ministras Sergejus Martyniukas pripažino, kad šis klausimas nėra svarstomas, bet Minskas įsivaizduoja save šių struktūrų sudėtyje. Kalbėdamas konferencijoje Berlyne diplomatas nurodė ir būdą, kaip Baltarusija gali greičiau integruotis į Vakarus – tai ES programa „Rytų partnerystė”. Prieš tai ministras pirmą kartą per 14 m. susitiko su Vokietijos diplomatijos tarnybos vadovu Franku Walteriu Steinmeieriu, kuris paragino Minską tapti šios programos nariu ir taip įgyti didžiules galimybes, kuriomis jau naudojasi, pavyzdžiui, Moldova ir Ukraina.

Tokių pareiškimų nebūtų atsiradę, jeigu tarp Baltarusijos ir Rusijos nebūtų kilusi pastebima trintis. Nesibaigiantys ginčai dėl dujų tiekimo ir jų kainos, dėl oro erdvės apsaugos, Rusijos karinių objektų nuomos, kreditavimo sekina Aleksandro Lukašenkos kantrybę. Jie verčia Minską ieškoti naujų ryšių Vakaruose, laviruoti tarp Maskvos ir Briuselio. Minskui didžiausią nerimą kelią jo energetinė priklausomybė, todėl Berlyne S. Martyniukas vėl paragino kuo greičiau tiesti antrą dujotiekio „Jamalas-Europa” atšaką, per kurią kasmet būtų pumpuojama 23 mlrd. kubinių metrų dujų. Laikraštis „Vremia Novostei” rašo, kad tai padaryti būtų galima per kokius 2 m. ir už keletą milijardų dolerių. Projektą 2000 m. sustabdė Lenkija, tačiau po eilinio Rusijos ir Ukrainos dujų karo šių metų pradžioje Varšuva pati, nesitardama su Rusija, pasisakė už statybos atnaujinimą.

Minskas tam karštai pritaria ir dėl kitos priežasties. Kylant rusiškų dujų kainai, visi gamybos rodikliai Baltarusijoje krinta. Laikraštis „Handelsblatt” rašo, kad A. Lukašenka dar gali didžiuotis 8,5 proc. ekonomikos augimu praėjusiais metais, bet prognozuojama, kad šiemet ji smuks 2 ar 3 procentais. Prasidėjusi krizė sustabdė investuotojų susidomėjimą Baltarusijos įmonėmis, kurių du trečdaliai tebėra valstybinės.

Tuo metu Rusija jai tiesiog išsukinėja rankas. A. Lukašenka pasipiktino Rusijos žemės ūkio ministro Aleksejaus Gordejevo pareiškimu, esą Minskui negalima duoti kreditų, kol nebus sinchronizuota abiejų valstybių agrarinė politika. Susitikime su Kaliningrado srities gubernatoriumi Georgijumi Boosu Baltarusijos lyderis pareiškė, kad jo nereikia gąsdinti kreditais, o Rusija pati turi imti pavyzdį iš Baltarusijos žemės ūkio. Jis pridūrė, kad Vakarai jam skolina netgi 3 kartus pigiau. O ta 2 mlrd. dolerių paskola, neseniai gauta iš Rusijos ekonomikai stimuliuoti, yra didžiulė našta šaliai, sakė prezidentas. Žinoma, drauge kliuvo ir tiems „niekšams” iš opozicijos, kurie nori „išjudinti liaudį”, tvirtindami, kad valdžia, už pigesnes dujas įsileidusi Rusijos oro apsaugos pajėgas, esą spekuliuoja Baltarusijos suverenitetu.

Vis dėlto Baltarusijos slinktis į Vakarus kol kas tėra tik manevras, kuriuo palaikoma didesnė distancija su Maskva. A. Lukašenka jau negali būti „išdidžiai vienišas”. Slavų draugystė jau neteko savo emocionaliojo pagrindo, o pragmatiški santykiai su Rusija tampa nepakeliami. Prisijungusiam prie programos „Rytų partnerystė” Minskui būtų panaikintos ekonominės ir judėjimo sankcijos, atsivertų kone aklinos izoliacijos vartai. Tai puikiai supranta Baltarusijos lyderis, tačiau nepamiršta ir savo įprastos propagandinės retorikos. Apžvalgininkai drąsiai prognozuoja, kad Baltarusija į ES įstos daug anksčiau negu Rusija. O dėl narystės NATO… Tai tolimesnės ateities klausimas.