Sviesti batai – panieka Amerikos politikai

Kaip žinome, 43-ojo Jungtinių Valstijų prezidento George‘o W. Busho karjeros saulė leidžiasi. Vasarą 62 m. sulaukęs politikas dar nėra nurašytas, tačiau nuo kitų metų sausio 20 d. jam, kaip ir Billui Clintonui, matyt, teks tenkintis tarptautinio paskaitininko vaidmeniu arba grįžti į Teksasą pratęsti kadaise tėvų turėto naftos verslo. Tiesa, abu šie užsiėmimai gana pelningi, bet G. W. Bushas ilgėsis ir didžiosios politikos, kuri jam siuntė nemažus išbandymus.
Gaila, kad ir šiomis dienomis, iki naujo Amerikos prezidento inauguracijos likus kiek daugiau nei mėnesiui, išbandymų nemažėja. Vidurio Rytai, kuriuos G. W. Bushas pasirinko paskutinei kelionei, savo išvaduotojo nesutiko nei meiliai, nei šiltai. Sekmadienį netikėtai į Iraką atvykusiam JAV prezidentui buvo mestas iššūkis. Po susitikimo su ministru pirmininku Nouri Kameliu al-Maliki per spaudos konferenciją į aukštą svečią buvo sviesti du batai. Metęs pirmąjį Egipto televizijos žurnalistas sušuko: „Tai atsisveikinimo bučinys, šunie“. Sviedęs kitą pridūrė: „Čia nuo našlių, našlaičių ir visų nužudytųjų Irake“. G. W. Bushas išvengė smūgių vikriai pasilenkęs, o triukšmadarį greitai sutramdė apsauga. Nukentėjo tik prezidento atstovė spaudai Dana Perino, kuriai per susistumdymą mikrofonas pamušė paakį…

Tuo metu G. W. Bushas lyg niekur nieko šypsojosi ir incidentą pavadino „žaismingu“. „Prezidentaudamas, – tęsė jis, – aš patyriau daug keistų dalykų, o šis – vienas iš keisčiausių“.

Vis dėlto incidentas nėra nieko nereiškiantis. Apskritai arabų pasaulyje bato sviedimas į ką nors arba smūgis juo reiškia žmogaus pažeminimą, panieką jam. Netgi rodyti pakeltas kojas padais į priekį, jas užkelti vieną ant kitos arba kaip nors sukryžiuoti – mirtina nepagarba kitam asmeniui. Saddamo Husseino laikais prieš įėjimą į viešbutį „Al-Rashid“ G. Busho vyresniojo mozaika buvo išdėliota ant grindų. Tai reiškė, kad kiekvienas, kuris žengia į pastatą, paniekina Amerikos vadovą…

Nepaisydamas pavojų aukštas Amerikos pareigūnas ryžosi atsisveikinimo kelionei į tas Vidurio Azijos šalis, kurios kelia daugiausia ginčų vykdant JAV užsienio politiką. Bagdade G. W. Bushas vėl visaip teisino karą Irake, kuris tapo respublikonų pralaimėjimo prezidento rinkimuose priežastis. Šis karas nusinešė 4200 amerikiečių gyvybes, o Amerikos biudžetui kainavo apie 580 mlrd. dolerių. Kad šios aukos beprasmės, paliudijo ir neseniai paskelbti duomenys.

Prieš 2003 m. karą karinės žvalgybos informacija apie neva S. Husseino sukauptą masinio naikinimo arsenalą buvo netiksli, todėl pradėti tokią pavojingą operaciją, siekiant vien pašalinti diktatorių, buvo didžiausia naujo tūkstantmečio avantiūra. Šių metų pradžioje Vašingtonas ne tik kad nenusileido reikalavimams išvesti kariuomenę iš Irako, bet ją netgi padidino iki 149 tūkst. kareivių. Be to, čia yra dar apie 180 tūkst. aptarnaujančio personalo. Būdamas Bagdade G. W. Bushas pasveikino Irako vadovus lapkričio viduryje pasirašius dvišalį saugumo susitarimą, kuriuo po 3 m. numatoma išvesti amerikiečių kariuomenę.

Jau ateinantį sausį Irake vyks vietiniai rinkimai, o metų pabaigoje irakiečiai rinks Parlamentą. Neaišku, ar savo jėgomis Irakas pajėgs užtikrinti tvarką po rinkimų, todėl jau dabar pasigirsta pageidavimų palikti amerikiečius dar 10 m…

Vadinasi, Irake nieko nauja. Kaip ir Afganistane, į kurį G. W. Bushas taip pat netikėtai naktį atvyko iš Bagdado. Prieš savo šefą čia lankėsi JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas. Amerikos kariškiai pasiskundė, kad JAV sąjungininkės NATO šalys čia atsiuntusios vos pustrečio tūkstančio kareivių, todėl šalies pietryčiuose susidarė labai pavojinga padėtis. R. Gatesas pridūrė, kad „Sovietų Sąjunga Afganistane talibų neįveikė net su 120 tūkst. kariuomene“, todėl dabartinį kontingentą būtina padidinti dvigubai – iki 134 tūkst. kareivių.

Taigi nei iš Bagdado, nei iš Kabulo gerų naujienų nėra. Yra tik žaismingų, jei taip pavadinsime visai nejuokingą akibrokštą JAV prezidentui Irako sostinėje.