Sekmadienį Venesueloje vyko regioniniai ir municipaliniai rinkimai, kuriuose prezidento Hugo Chavezo Vieningosios socialistinės partijos šalininkai pasiekė pergalę 17 iš 22 valstijų. Kita vertus, pozicijas sustiprino ir opozicija, kuri, pavyzdžiui, iškovojo šalies sostinės Karakaso mero postą ir nugalėjo Sulijos valstijoje, kurioje Rusija statys pirmąją Venesueloje atominę jėgainę.

Pats prezidentas naktinėje televizijos laidoje socialistų laimėjimą įvertino kaip „bolivariškojo socializmo“ kūrimo tąsą. Jis pabrėžė, kad nugalėtojai pripažino opozicijos pergalę penkiose valstijose, o paskui retoriškai paklausė: „Kas po to gali pasakyti, kad Venesueloje viešpatauja diktatūra?“

Ne toks pasitikintis H. Chavezas buvo prieš rinkimus. Jis pasimokė iš pernai gruodį vykusio referendumo, kai 51 proc. rinkėjų nepritarė prezidento pasiūlytam 69 Konstitucijos pataisų paketui ir svarbiausia – nesutiko, kad šalies lyderis balotiruotųsi į šį postą neribotą kadencijų skaičių. Opozicijos pergalė buvo nors ir trapi, bet ją įkvepianti. H. Chavezas pasijuto pažeidžiamas. Prieš regioninius rinkimus jis griebėsi diktatoriui įprasto manevro: pareiškė, kad į gatves išves tankus, jeigu į valdžią ateis oligarchai ir revoliucijai iškils grėsmė…

Tankai į miestų gatves neišriedėjo, tačiau socialistų pralaimėjimas svarbiausioje naftą išgaunančioje Sulijos valstijoje, kur, beje, Rusija ketina statyti pirmąją šalyje atominę jėgainę, taip pat dar nesuskaičiuoti balsai svarbioje Karabobo valstijoje ir galų gale prarasta mero vieta sostinėje tapo rimtu įspėjimu režimui.

2004 m. vietiniuose rinkimuose H. Chavezo šalininkai prarado tik dviejų valstijų kontrolę, o dabar – penkių. Apžvalgininkai teigia, kad didelė dalis iš 17 mln. balsavusių venesueliečių vis labiau nusivilia revoliucine prezidento retorika. Šalis turi didelių naftos ir dujų išteklių, tačiau yra viena skurdžiausių Lotynų Amerikoje. Nafta Venesuelai duoda beveik pusę biudžeto pajamų, bet dabar jos kainos krinta, ir prezidentui teko sumažinti lėšas socialiniam aprūpinimui, sveikatos apsaugai, švietimui, kuo jis anksčiau pelnė žemiausių gyventojų sluoksnių palankumą. Kovodamas su infliacija ir korupcija, H. Chavezas priėmė keletą nepopuliarių įstatymų, dėl kurių nuo jo nusisuko vidurinė klasė ir verslininkai. Naftos verslovių nacionalizavimas ir šiurkšti propagandinė prieš Jungtines Valstijas nukreipta retorika subūrė jo užsienio politikos priešų būrį. O štai Londono „The Times“ rašo, kad į H. Chavezo priešininkų būrį įsiliejo ir 43 m. jo buvusi antroji žmona žurnalistė Maria Isabelė Rodriguez, su kuria jis ketinęs susidoroti ir dėl teisminių ginčų dėl dvylikametės dukters Rosinez…

Taigi H. Chavezui įsijungė raudona šviesa. Kitais metais baigiasi antra prezidento kadencija. Pernai pralaimėjęs referendumą, jis vis tiek ką nors sugalvos, kaip apeiti įstatymus ir likti trečią kadenciją.

H. Chavezui į pagalbą atskubėjo Rusija. Antradienį iš Peru pakeliui į Kubą ir Karakasą atvyksta Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas, o į pratybas Karibų jūroje atplaukia Rusijos sunkusis atominis kreiseris „Petras Didysis“. Naujienų agentūros „Reuters“ apžvalgininkas mano, kad H. Chavezui pralaimėjus žlugtų ambicingi Maskvos planai įsitvirtinti šioje JAV „papilvėje“ – didžiulės sutartys kontroliuoti Venesuelos energetikos, atominę pramonę, parduoti ginkluotę, rengti Vašingtonui grasinančias pratybas Karibų regione ir t. t.

Ketvirtadienį H. Chavezas ir D. Medvedevas nuo rusų atominio raketinio kreiserio pergalingai žvelgs Floridos krantų link. Ten, kairiau Laisvės salos, kurioje savaitgalį viešės Rusijos vadovas, slepiasi vis dar pagrindinis jų priešas…