Piratavimas: kaip žemėje, taip ir vandenyje…
Somalio piratai toliau siautėja Adeno įlankoje, užgrobdami užsienio krovininius laivus ir reikalaudami milžiniškų išpirkų. Tarptautinė visuomenė kol kas tik ketina imtis bendrų veiksmų pažaboti šią naujojo amžiaus terorizmo atmainą. Nors nukenčia ir piratų kateriai (indų fregata „Tabar“ trečiadienio rytą nuskandino vieną jų laivą), per pastarąsias dvi dienas jūrų banditai užgrobė tris sausakrūvius laivus, iki šiol jie laiko užėmę didžiulį naftovežį „Sirius Star“, kurio talpose yra naftos už 100 mln. dolerių. Kaip pranešė „Reuters“, šis grobikiškas aktas trumpam iki 58 dol. už barelį pakėlė naftos kainas.
Nuo sausio Adeno įlankoje užfiksuoti 95 piratų užpuolimai ir 39-ių laivų užgrobimo atvejai. Iki šiol jie turi užgrobę apie 12 laivų, tarp kurių yra ir Ukrainos sausakrūvis „Faina“, bei apie 250 įkaitų. Vidutiniška išpirkos suma už vieną laivą sudaro apie 2 mln. dolerių. Maždaug 10 pasaulio valstybių yra pareiškę norą dalyvauti sutramdant piratus, tačiau patruliavimas didžiulėje maždaug 2,6 mln. kv. km zonoje palei Afrikos pakrantę yra neveiksmingas. Maži, judrūs ir greiti piratų kateriai, gerai apginkluotos ir puikiai vietinį reljefą žinančios jų komandos zuja prie intensyvių tarptautinių laivų maršrutų ir juos užpuldinėja.
Dar birželio pradžioje JT Saugumo Taryba priėmė 1816-ąją rezoliuciją dėl kovos su piratais Somalio teritoriniuose vandenyse. Ši nuo balandžio svarstyta rezoliucija leido užsienio karo laivams įplaukti į Adeno įlanką, tačiau dokumente nebuvo nurodyta, kas vadovaus šioms antipiratinėms pajėgoms. Todėl, daugelio ekspertu teigimu, piratų gaudymas nedavė gerų rezultatų.
Lapkričio 10 dieną ir 27 Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų bei gynybos ministrai patvirtino, kad dalyvaus pirmoje savo jūrų operacijoje. Ji pavadinta „Atalanta“ ir joje dalyvaus nuo 6 iki 10 karo laivų, sraigtasparniai ir nepilotuojami lėktuvai. Manoma, kad ji prasidės gruodžio 8 dieną. ES laivai bazuosis Prancūzijos karinių jūrų pajėgų bazėje, Džibutyje. Vienintelis Jemenas suabejojo, ar užsienio karinių pajėgų dislokavimas Raudonosios jūros rajone nekels grėsmės arabų šalių nacionaliniam saugumui.
Rusija dar rugsėjo 23-ąją paskelbė sutinkanti dalyvauti bendroje tarptautinėje operacijoje prie Somalio krantų. Į Adeno įlanką ji pasiuntė savo apsaugos laivą „Neustrašimij“. Bet tuo pačiu metu Maskva, kaip rašo laikraštis „RBK Daily“, apkaltino JAV, kad amerikiečių laivai, kovodami su piratais, esą siekia kontroliuoti Somalį ir daryti įtaką jau 17 metų čia vykstančiam pilietiniam karui. Rusijos ekspertai įtaria, kad šalia JAV karinės bazės šioje Rytų Afrikos šalyje įsikurs ir NATO karinės pajėgos, kurios išplės savo įtakos zoną visame Afrikos iškyšulyje. Šie ekspertai, kaip rašo laikraštis, tikina, kad NATO eskadros sudėtis ir ginkluotė neleidžia efektyviai kovoti su piratais. „Aljanso laivai čia dislokuojami, siekiant ieškoti vietos būsimai 2007 m. vasarį sukurtos Amerikos vadavietės (Africom) bazei“,– pareiškė Maskvos politinės ir karinės analizės instituto ekspertas Aleksandras Chramčichinas. Jis priminė žvėrišką JAV karinių pajėgų susidorojimą su Somalio sukilėliais Mogadiše 1993 m., nuo ko neva ir prasidėjo brolžudiškas karas regione.
Nors piratavimas – nuo neatmenamų laikų atsiradęs juodas verslas, karas Somalyje jį išplėtė. Devynias šalyje veikiančias ginkluotas grupuotes vienaip ar kitaip aprūpina didžiules išpirkas iš grobimų gaunantys piratai. Todėl apžvalgininkai tvirtina, kad sugaudyti juos Adeno įlankos vandenyse – tai tik sunaikinti šio reiškinio viršūnėlę. Piratavimui reikia pakirsti šaknis, kurios glūdi giliai istorinėje ir etninėje Afrikos regiono terpėje.