Latvija – nesvetingiausia imigrantams ES šalis

Ar ES valstybės pakančios imigrantams iš trečiųjų šalių? Kokios sudaromos sąlygos atvykėliams iš svetur? Ar imigrantai yra visateisiai svetimos valstybės gyventojai? Į šiuos klausimus bandė atsakyti mokslininkai, Britų Tarybos ir Belgijos migracijos politikos grupės iniciatyva atlikę tyrimą 25 Bendrijos šalyse, Norvegijoje, Šveicarijoje ir Kanadoje.

Kanada nėra Bendrijos narė, bet, pasak tyrimo autorių, jos imigracinė politika „yra pavyzdys kitoms šalims“. Tyrimas neaprėpė Bulgarijos ir Rumunijos, kurios ES narėmis tapo visai neseniai. Migracinės politikos indeksas nustatytas pagal šešias kryptis: ar imigrantams palanki darbo rinka, ar jie gali dalyvauti politiniame tos šalies gyvenime, kokia jų buvimo šalyje trukmė, kokios taikomos prieš diskriminaciją nukreiptos priemonės, kokia imigrantų šeimų susijungimo politika, kiek incidentų įvyko tautiniu pagrindu ir t. t. Iš viso išskirta 140 rodiklių.

Taigi juos apibendrinus BBC televizijos programoje buvo parodytas vaizdingas imigrantų integracijos 28 valstybėse žemėlapis, kurį pirmiausiai, pajutusi skanų kąsnelį, puolė komentuoti Rusijos žiniasklaida. Pagal apibendrintus tyrimo rezultatus, kaip praneša interneto svetainė „RBK Daily“, galima daryti išvadą, kad svetingiausia Europos šalis yra Švedija, o nepalankiausia imigrantams – Latvija. Visos buvusios socializmo stovyklos šalys užėmė vietas paskutiniame sąrašo dešimtuke. Tyrimo autoriai rašo, kad iš jų išsiskiria Baltijos šalys, sudariusios kone blogiausias sąlygas atvykėliams iš vadinamųjų trečiųjų šalių. Vien tik legalių imigrantų ES šalyse priskaičiuojama apie 20 mln., o tai prilygsta Austrijos ir Belgijos gyventojų skaičiui.

Pagal apibendrintus rodiklius pirmąjį imigrantams palankiausių valstybių penketą sudaro Švedija, Portugalija, Belgija, Nyderlandai ir Suomija, o pačioje uodegoje velkasi Latvija, Kipras, Austrija, Graikija ir Slovakija. Reitingų lyderė Švedija gavo daugiau kaip 70 balų iš šimto, o pagal darbo rinkos prieinamumą jai teko visas šimtas. O štai kaimynai latviai negavo daugiau negu 60 balų nė už vieną iš šešių imigracinės politikos kriterijų. Aukščiausias – 51 balas – Rygai buvo suteiktas už imigrantų buvimo šalyje trukmę.

Nėra abejonių, kad Latvijos reitingus nusmukdė jos politika rusakalbių atžvilgiu. Dauguma jų turi oficialų nepiliečių statusą. Latvijos Seimo deputatas Jurijus Sokolovskis „RBK Daily“ sako, kad, „kai į šalį atvyksta ES valstybės pilietis – prancūzas ar vokietis, jis turi daugiau teisių negu rusai, kurie Latvijoje gyvena nuo vaikystės. ES bijo pareikalauti, kad Ryga suteiktų pilietybę beveik pusei milijono rusakalbių“.

Tuo metu žurnale „Ekspert“ Latvijos euroskeptikų partijos lyderis Normandas Grostinis pareiškė, kad „per pastaruosius ketverius metus Latvija perėmė apie 22 tūkst. ES įstatymų, o pati Latvija priėmė 1050 savo teisės aktų. Kitaip sakant, apie 95 proc. įstatymų, pagal kuriuos turi gyventi Latvija, priimta ne Rygoje, o Briuselyje“.

Tai skamba ir kaip Latvijos imigracinės politikos pateisinimas, ir kaip priekaištas Briuseliui, kuris primeta savo teisės normas, neatsižvelgdamas į beveik 29 proc. rusų turinčios ES narės specifiką. Bet BBC primena, kad penkios Senojo pasaulio šalys – Didžioji Britanija, Ispanija, Vokietija, Italija ir Prancūzija – turi didžiausią nepagrindinių gyventojų dalį, tačiau pateko į pirmąją sąrašo dalį. Geriausiai imigrantais rūpinasi Italija.

Estija ir Lietuva šiame reitinge užima 19 ir 20 vietas. Tyrimo autoriai lygina Estijos ir Latvijos natūralizacijos procesus. Estijoje 1992 m. pilietybės neturėjo 32 proc. gyventojų, o dabar tokių tėra 9 proc., 7 proc. iš jų turi Rusijos piliečio pasą. Latvijoje priešingai: 2004 m. čia gyveno apie 29 proc. rusų, iš kurių net 47 proc. vis dar neturėjo pilietybės. Nesigilinant į painias pilietybės suteikimo peripetijas kaimyninėje šalyje, reikėtų pastebėti, kad aktyvi Maskvos diplomatija, ginant savo tėvynainius vadinamajame artimajame užsienyje, davė rezultatų: Vakarai nauju tyrimu tarsi perspėjo latvius dėl jų imigracinės politikos.

Pridursiu, kad Lietuva šiame reitinge aukščiausią – 6 – vietą užima pagal imigrantų šeimų susijungimo politiką, o žemiausią – priešpaskutinę 27 – pagal jų buvimo mūsų šalyje trukmę. Įdomu, kad šiuo požiūriu blogiausia padėtis Airijos, kurią užplūdo migrantai iš Lietuvos…

Išsamesnius indekso duomenis galima rasti interneto svetainėje http://www.integrationindex.eu.

Read previous post:
Pavojingas V. Putino vizitas Teherane

Rusijos prezidento Vladimiro Putino darbo vizitas į Iraną galėjo ir neįvykti. Mat jam besikalbant Vysbadene su Vokietijos kanclere Angela Merkel,...

Close